Šarvuotoji skėtė (Leucorrhinia pectoralis)

Didžiausias skėčių genties laumžirgis, užauga iki 4 cm ilgio. Nuo kitų rūšių galima atskirti pagal geltoną dėmę ant pilvelio nugarinės pusės. Veisiasi nedideliuose, greitai įšylančiuose vandens telkiniuose, šiek tiek apaugusiuose viksvomis ir švendrais. Lervinė stadija tokiuose vandens telkiniuose vystosi du metus. Lervos medžioja dieną, todėl plėšrūnams jas lengva pastebėti. Vandens telkiniuose, kuriuose yra žuvų, šie laumžirgiai neužauga. Skėtės suaugėliai minta smulkiais vabzdžiais.

Šarvuotosios skėtės aptinkamos didžiojoje centrinėje ir šiaurės Europoje, bei centrinėje ir vakarų Azijoje. Buveinė skirtingose paplitimo arealo vietovėse būna skirtinga ir variuoja nuo aukštapelkių ežerėlių iki išnaudotuose karjeruose susidariusių vandens telkinių.  Šarvuotosios skėtės saugomos pagal Buveinių Direktyvos II ir IV prieduose bei Lietuvos Raudonosios knygos 4 kategorijoje. Rūšies gausumas Lietuvoje nėra ištirtas.