• Naujienos
  • Apie projektą
  • Rūšys, buveinės ir ekologinis tinklas
    • Balinis vėžlys
    • Europinė medvarlė
    • Raudonpilvė kūmutė
    • Skiauterėtasis tritonas
    • Nendrinė rupūžė
    • Žalioji rupūžė
    • Paprastoji česnakė
    • Smailiasnukė varlė
    • Mažoji kūdrinė varlė
    • Vikrusis driežas
    • Šarvuotoji skėtė
  • Leidiniai ir ataskaitos
  • Bendradarbiavimas
  • Kontaktai
  • Galerija
  • Naudingos nuorodos
  • Vaikų piešiniai
  • Ar iš balos tas gražumas?

Balinis vėžlys

Balinis vėžlys (Emys orbicularis)

Kiaušinius sudėjusi balinio vėžlio patelė grįžta į vandens telkinįPietietiškos gyvūnijos atstovas Lietuvoje. Pas mus balinis vėžlys liko kaip ankstesnių ir šiltesnių laikų reliktas, šiais laikais Lietuva yra ant šiaurinės rūšies paplitimo ribos. Prieš kelis dešimtmečius vėžliai buvo aptinkami visoje Lietuvos teritorijoje, šiuo metu – tik mažiausiai melioracijos pažeistoje pietinėje Lietuvos dalyje. Dzūkai šiuos įdomius gyvūnus vadina „geležinėmis varlėmis“.

Balinis vėžlys gali užaugti iki 30 cm ilgio. Tačiau užaugti tokio dydžio jiems prireikia nemažai laiko. Šie vėžliai yra ilgaamžiai – jie gali sulaukti net 100 metų amžiaus. Baliniai vėžliai išgyveno tik žmogaus veiklos nepaliestuose arba pusiau natūraliuose kraštovaizdžiuose, kuriuose yra gausu pelkių ir kitokių stovinčio vandens telkinių. Be to, šalia tinkamų vandens telkinių turi būti ir smėlėtas, saulės įšildomas, augalija neapžėlęs šlaitas, kuriame vėžliai galėtų užrausti savo kiaušinius.

Pavasarį, po įmantraus poravimosi ritualo, patelės sudeda nuo 3 iki 20 kiaušinių. Vėžliukai išsirita rudenį, o kartais net ir žiemoti pasilieka lizde. Suaugę vėžliai žiemoja įsirausę į dumblą vandens telkinių dugne. Baliniai vėžliai maitinasi gyvuliniu maistu, kurį kartais pagardina augalais. Jie ėda žuvis, varles, vandens vabzdžius ir kirminus. Jie negali pagauti greitai plaukiojančios grobio, todėl vandens telkinyje atlieka sanitarų vaidmenį.  Sausumoje vėžliai praleidžia ne daug laiko, dažniausiai jie kepinasi saulėje ant vandens telkinyje gulinčių rastų ar kupstų. Nuo savo vandens telkinio vėžliai dažniausiai toli nenueina.

Ši rūšis yra aptinkama centrinėje ir pietų Europoje, dalyje Azijos ir šiaurės Afrikoje. Šiaurinėse savo paplitimo teritorijose rūšis yra reiklesnė aplinkos sąlygoms negu ten, kur klimatas yra tinkamesnis. Lietuvoje baliniai vėžliai nyksta dėl tinkamų buveinių trūkumo – nebeganomi smėlėti šlaitai apauga pušaitėmis, kūdros užauga gluosniais, keliai atskiria vieną buveinę nuo kitos. Be to, nemažą poveikį vėžliams turi ir plėšrūnai – lapės ir usūriniai šunys – kurie suėda jų kiaušinius.

Copyright © 2009 --- Webdesign aus Tirol - All Rights Reserved.
Template Demo Joomla 1.5 Template by pc-didi..

Webdesign by Webdesign PC-DIDI - More Templates Joomla Templates