Europinė medvarlė (Hyla arborea)

Viena iš mažiausių varlių Europoje, užauga ne didesnė negu 3-5 cm ilgio. Pirštų galuose yra lipnūs diskai, todėl šios varlytės gali laipioti vertikaliu paviršiumi. Dažniausiai medvarlės būna ryškiai žalios spalvos, tačiau jų spalva gali kisti iki pilkos priklausomai nuo oro sąlygų ir kitų veiksnių, kurie nėra iki galo ištirti. Medvarlės minta vabzdžiais bei kitais bestuburiais.

Balandį ar gegužės pabaigoje, paprastai po stipraus lietaus, medvarlių patinai stipriu balsu ima kviesti pateles. Tam jie pasirenka augmenija apaugusius, seklių zonų turinčius,  vandens telkinius.  Dalis vandens telkinio paviršiaus turi būti įšildoma saulės. Patelės išneršia po  800 – 1000 kiaušinėlių, iš kurių po poros savaičių išsirita buožgalviai. Buožgalviai vandens telkinyje praleidžia apie tris mėnesius. Užaugę 2 centimetrų ilgio jie virsta mažomis varlytėmis ir išlipa į krantą.  Suaugusios medvarlės, ne veisimosi periodu, dažniausiai laipioja po augmeniją aplink vandens telkinį.  Jos žiemoja urveliuose, išpuvusiuose medžiuose, akmenų krūvose ar netgi  rūsiuose.

Europinės medvarlės yra aptinkamos beveik visoje Europoje iki Uralo kalnų ir šiaurės Turkijos.  Jos buvo sėkmingai reintrodukuotos Latvijoje, o  Lietuvoje yra natūraliai išlikusios šios rūšies šiaurinės populiacijos.  Pagrindinė Europinių medvarlių  nykimo priežastys  yra tinkamų buveinių trūkumas, suskaidymas ir populiacijų izoliacija.