Nendrinė rupūžė (Bufo calamita)

Išilgai nugaros einanti ryški geltona juosta padeda atskirti šią rupūžę nuo kitų rūšių. Ji užauga iki 7 cm ilgio, minta skruzdėmis bei kitais žeme bėgiojančiais bestuburiais. Pačių nendrinių rupūžių kojos yra trumpesnės negu kitų varliagyvių todėl jos nešokinėja ir kartais net vadinamos bėgiojančiomis rupūžėmis.

Nendrinės rupūžės gyvena smėlingų dirvožemių buveinėse ten, kur yra seklių, saulės įšildomų, augmenija neapaugusių vandens telkinių. Todėl dažniausiai aptinkamos pajūryje, nors gyvena ir kitose Lietuvos dalyse. Ši rūšis saugoma Lietuvos Raudonosios knygos 5 kategorijoje. Apie jos paplitimą Lietuvoje trūksta duomenų.

Nendrinės rupūžės gyvena nedideliu tankumu, todėl pavasarį pateles kviečiančių patinų yra labai stiprus balsas, girdimas net už kelių kilometrų. Patinų prikviestos patelės sekliuose vandens telkiniuose išneršia 2800 – 4000 kiaušinių. Iš jų už savaitės išsirita buožgalviai, o už poros mėnesių jaunos rupūžytės lipa į krantą.

Nendrinės rupūžės aktyvios būna naktimis, dieną jos praleidžia urveliuose. Žiemoja taip pat giliai urveliuose, kuriuos dažniausiai išsikasa pačios. Kartais naudoja ir graužikų ar kitų gyvūnų išraustus urvelius.  Šios rupūžės gali sulaukti 17 metų.

Šiaurinė nendrinės rupūžės paplitimo riba eina per Estiją. Ši rūšis nyksta visame savo paplitimo areale, pagrindinė to priežastis tinkamų buveinių sunaikinimas – viržynų užsodinimas miškais ar panaudojimas žemės ūkiui, seklių vandens telkinių užterštumas, smėlio kopų apaugimas mišku arba panaudojimas turizmo industrijai.