Išvyka į Vokietijos ir Olandijos pelkes - ar ir Lietuvoje galima vystyti pelkininkystę?

Lietuvos gamtos fondas kartu su partneriais iš Latvijos, Estijos ir Vokietijos įgyvendina projektą skirtą tvariam atkurtų pelkių naudojimui. Viena pagrindinių šio projekto užduočių išanalizuoti naujos ūkio šakos – pelkininkystės vystymo galimybes Baltijos šalyse. Pelkių ištekliai šiose šalyse kartu sudėjus siekia net 21 000 km2, tačiau daugiau nei pusė šio ploto yra pažeista intensyvaus sausinimo. Pelkių atkūrimas, ar kryptingi naudojimo pokyčiai nusausintuose plotuose leistų efektyviai siekti ne tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimo, bet ir paviršinio vandens kokybės gerinimo, biologinės įvairovės apsaugos strateginių tikslų.

Europos šalių ministrai vėl numojo ranka į mokslininkų rekomendacijas žvejoti mažiau

Po visa dieną trukusių Žuvininkystės tarybos derybų Liuksemburge, Europos sąjungos šalių narių ministrai sutarė dėl bendro leidžiamo sužvejoti žuvies kiekio Baltijos jūroje 2019-ais metais. Pusei jūroje gyvenančių žuvų rūšių ar jų populiacijų nustatyti didesni sugavimo limitai, nei rekomendavo Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (International Council for the Exploration of the Sea, ICES) mokslininkai. Šios rūšys: tai  Vakarų ir Rytų menkės, Centrinės Baltijos strimelės, Baltijos ir Suomijos įlankos lašišos. Toks ministrų sprendimas parodo šalių narių nenorą baigti beatodairišką žuvų išteklių eikvojimą iki 2020.  Taiyra vienas iš dabartinės Bendrosios žuvininkystės politikos ramsčių.

Lietuvoje ir Latvijoje ieškoma metodų, kaip išsaugoti upines nėges

Klaipėdos universitetas kartu su partneriais Lietuvos gamtos fondu ir Latvijos BIOR tyrimų institutu pradėjo vykdyti projektą „ Nėgių išteklių tarpsieninis vertinimas ir valdymas Lietuvoje ir Latvijoje“ („Cross-boundary evaluation and management of lamprey stocks in Lithuania and Latvia“, LLI-310 LAMPREY). Ši projektą finansuoja 2014 – 2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programa bei Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija.  

Upinė nėgė savo išvaizda primena ungurį – yra ilga, tačiau jos kūnas padengtas tamsiais ir balkšvais taškeliais, žiaunos užsibaigia disko formos burnos piltuvu su dantimis (suaugusi nėgė maitinasi žuvų krauju).