Naujienos ir informacija

Unguriai - nykstanti prabangos prekė

Ungurys arba europinis upinis ungurys ( Anguilla anguilla ) – komerciniu požiūriu labai svarbi rūšis. Upinių ungurių ( Anguilidae ) šeimai be mums įprasto europinio upinio ungurio šiuo metu dar priskiriami 14-os...

Plačiau »

Tausojančiais žvejybos būdais sugauta žuvis Lietuvoje - tik katėms

88 proc. Europos komercinių žuvų rūšių yra išgaudomos viršijant nustatytą, tvarią žvejybą užtikrinantį sugaunamos žuvies kiekį. Trečdalis Europos žuvų rūšių išgaudytos tiek, kad vargu, ar jų...

Plačiau »

Europa masiškai eikvoja besivystančių šalių žuvų išteklius

Pasaulio žuvies ištekliai atsidūrė kritinėje būklėje. Europa, išeikvojusi savus žuvies išteklius jai priklausančiuose teritoriniuose vandenyse, sparčiai skverbiasi į kitus žvejybos pramonės nepaveiktus regionus....

Plačiau »

Europa galutinai atsisako ploviklių su dideliais fosfatų kiekiais

Šiandien (gruodžio 14 d.) vykusiame plenariniame Europos Parlamento posėdyje nutarta Europos rinkoje atsisakyti ploviklių su dideliu fosfatų kiekiu. Nauji apribojimai bus taikomi skalbimo milteliams nuo 2013 metų birželio 30 d. ir...

Plačiau »

Vandens telkinius gelbės nuo skalbimo priemonių

Dauguma skalbimo ir valymo priemonių Europos prekybos centrų lentynose savo sudėtyje turi labai dideles fosfato koncentracijas, taip pat kitų fosforo junginių, kurie žalingi aplinkai. Šios medžiagos skalbimo priemonėse naudojamos...

Plačiau »

Baltijos jūros šalys privalo imtis veiksmų, kad sumažintų azoto oksidų emisijas

Baltijos jūros šalys turi imtis realių veiksmų, kad sumažintų eutrofikacijos („vandens žydėjimo“) procesą Baltijos jūroje, kurį sukelia ne tik tarša iš žemės ūkio sektoriaus, bet ir tarša...

Plačiau »

Genetiškai modifikuotos sojos kelias: nuo iškirstų džiunglių iki užterštos Baltijos jūros

Dauguma jūsų tikriausiai esate girdėję apie vadinamąjį „drugelio efektą“, kuomet drugelio plazdenimas Brazilijoje ilgalaikėje perspektyvoje sukelia uraganą kitame pasaulio gale. Pasakojimą apie genetiškai modifikuotą...

Plačiau »

Kodėl priešprieša tarp žvejų mėgėjų ir verslininkų neišvengiama?

Sprendžiant iš mėgėjiškos žūklės prekių apyvartos ir apklausų duomenų, Lietuvoje yra apie 170 tūkstančių žvejų mėgėjų. Šiuo metu mėgėjų žvejybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mėgėjiškos...

Plačiau »

Išrinktas aplinkai draugiškiausias Lietuvos ūkininkas

Paaiškėjo Pasaulio gamtos fondo kartu su Lietuvos gamtos fondu ir banku „Swedbank“ skelbto tarptautinio konkurso „Aplinkai draugiškiausias Baltijos ūkininkas 2011“ nacionaliniai nugalėtojai. Aplinkai...

Plačiau »

Lietuvių sugauta žuvis šalies prekystalių nepasiekia

Lietuvos žvejybos plotai randasi ne tik Baltijos, bet ir tolimosiose jūrose. Po Sovietų Sąjungos griūties Lietuva turėjo vieną didžiausių Europoje tolimųjų jūrų laivyną, dalis šio laivyno su Lietuvos vėliava plaukioja ir...

Plačiau »

Dėl Baltijos jūros labiausiai stengiasi Vokietija ir Švedija, Lietuva stipriai atsilieka

Pasaulio gamtos fondas (WWF) įvertino devynių Baltijos jūros šalių pastangas siekiant pagerinti Baltijos jūros būklę. Rezultatai parodė, kad daugiausia sprendžiant aplinkosaugines jūros problemas nuveikė Vokietija ir...

Plačiau »

Kas slepiasi po skorpionžuvės, sviestažuvės ir kitų egzotiškų žuvų pavadinimais?

Šiuo metu parduotuvių vitrinose ir kavinių bei restoranų meniu galime pastebėti daug egzotiškų žuvų. Kai kurių jų pavadinimai skamba labai intriguojančiai, tačiau kas iš tikro slepiasi po šiais pavadinimais...

Plačiau »

Prie Baltijos jūros „žaliavimo“ prisideda ir pavieniai gyventojai

Rugpjūčio mėnesį daugelyje vandens telkinių suintensyvėja dumblių žydėjimas, Baltijos jūra nusidažo žalia spalva. Nors pagrindiniais jūros teršėjais laikomi pramonė ir žemės ūkis, už dvokiantį, drumzliną, pilną...

Plačiau »

Kaip teisingai išsikasti kūdrą?

Daugelis lietuvių, turinčių nuosavą namą, sodybą ar sodo sklypą pagalvoja apie vandens telkinį. Įprasta, jog vandens telkinys turi būti skaidraus vandens, tiktų ir maudytis, ir meškerioti. Tačiau toks telkinys, anot...

Plačiau »

 

NAUJIENOS PAGAL TEMAS

 

KONTAKTAI ŽINIASKLAIDAI:

Julija Petrošiūtė
Viešųjų ryšių specialistė
Tel. 8 5 2310 700, mob. 8615 51791
 El. paštas julija.p@glis.lt

Seminaro Bendroji žemės ūkio politika 2014-2020: iššūkiai ir perspektyvos įgyvendinant aplinkosaugos įsipareigojimus\" pranešimai