Pasaulinė diena be automobilio bando išspręsti vieną iš mūsų didžiausių aplinkos problemų, suteikdama mums tik trumpą blykstelėjimą saugesnio ir laimingesnio gyvenimo vilties.

Amerikietiška svajonė, apie namus priemiestyje su dviem mašinomis garaže, įdiegta visam pasauliui kaip pats tikriausias sėkmės matas. Didžiosios tarptautinės korporacijos kylančią vidurinę klasę Azijoje ir Rytų Europoje mato kaip aukso kasyklas. Vien tik Kinijoje daugiau nei du milijonai automobilių buvo parduota 2002 metais. Pardavimų apimtis tarp 2002 ir 2003 išaugo 80 procentų. Tie besiekiantieji amerikietiškos svajonės dabar susiduria su šios “sėkmės” sukeltomis negandomis, tokiomis kaip nutukimas, stresas, oro tarša, žuvimas avarijose ir socialinis izoliavimas. Sveiki atvykę į gerą gyvenimą.

Aišku, net ir tie kurie pasiekė “sėkmės” rodiklį yra vis dažniau priverčiami susimąstyti kiek ilgai tai galės tęstis. Privatūs automobiliai yra atsakingi už 40 procentų globalinio atšilimo ir oro tarša pažeminiu ozonu (smogu), taip pat už sunaikinimą didelių plotų žalumos ir sukrečiančių mastų kančių sukeltų dėl automobilių avarijų. Automobiliai kasdien nužudo daugiau 3000 žmonių, tai yra 9/11 visų tragedijų kiekvieną dieną, pasak 2003 Jungtinių Tautų ataskaitos.

Automobilio nuosavybės svajonė plis tol kol nafta išliks gausi ir pigi. Tačiau geologai ir ekonomistai, kurie studijuoja naftos verslą neseniai išspausdino daugybę knygų su žavingais pavadinimais “Pabaiga naftai”, kurios įspėja, kad mes greitai, o gal būt jau dabar pasiekėme globalinę naftos išgavimo viršūnę.

Nauja pasaulio diena

Daugelis žmonių dabar supranta, kad mes susiduriame su aplinkos krize ir daugelis įtaria, kad mūsų su automobiliu susietas gyvenimo stilius yra viena iš esminių priežasčių sukėlusių šią krizę. Tačiau mes jaučiamės bejėgiai ką nors padaryti. Daugelis miestų siūlo mažai mobilumo alternatyvų išskyrus automobiliams pritaikyta transporto infrastruktūrą. Reklamuotojai išleidžia milijardus įtikinėdami mus, kad mes turbūt negalėtume gyventi be naujo automobilio – statuso visuomenėje įrodymo. Automobiliai yra trečias tarp labiausiai reklamuojamų produktų po alkoholio ir tabako.

Pasitikite diena be automobilio. Ši pasaulinė diena JAV tapo viena labiausiai nepalaikomų iniciatyvų ir netgi įvykių kuriam surengiami teršėjų remiami priešingi renginiai. Diena be automobilio santykinai nauja šventė, kuri stengiasi spręsti vieną mūsų didžiausių aplinkos problemų suteikdama mums trumpą blyksnį lengvesnio ir laimingesnio gyvenimo.

Diena be automobilio yra šventė ekologiškam mobilumui ir vertiems gyventi miestams. Ši šventė tarptautinių mastu bus surengta rugsėjo 22, 2004 m.. Šios dienos idėja yra labai paprasta: kaimynai, bendruomenės ir miestai paskatina žmones palikti jų automobilius namuose tik vienai dienai per metus.

Pirmoji diena be automobilio buvo surengta Prancūzijoje 1998 ir susilaukė didžiulės sėkmės. Restoranai įrengė savo staliukus ant šaligatvių kol vaikai saugiai žaidė gatvėse. Žmonės galėjo vaikščioti gatvėmis laisvai ir saugiai, aplankyti kaimynus ir susidraugauti su naujais žmonėmis panašiai kaip ir jų miestietiški protėviai šimtą metų atgal. Šis įvykis pasiteisino ne tik ekologine prasme, bet ir kaip būdas bendruomenei švęsti jos ryšį atviroje erdvėje be baimės būti nužudytiems greitį viršijančių automobilių. Diena taip pat buvo unikali tuo, kad buvo be streso.

Diena be automobilio konstitucijoje

2003 m. daugiau nei 723 didelių ir mažų miestų Europoje dalyvavo dienoje be automobilio. Šiais metais Argentina, Brazilija, Kanada, Kolumbija ir Taivanis oficialiai įsijungia į vakarėlį. Bogotoje, Kolumbija, balsuotojai įregistravo į jų konstitucija keturias kasmetines dienas be automobilio. Erika Jangen, Europos Komisijos direktorato vadovė aplinkai tikisi 2004 metais dalyvaujančių miestų skaičių pasieksiant 1000.

Šios dienos tikslas nėra tik ištraukti žmones iš automobilių vienai dienai. Organizatoriai tikisi parodyti jų miestus ir miestelius kitoje šviesoje dėka sumažėjusio motorizuoto transporto ir su juo susijusios taršos bei informuoti miesto gyventojus apie mobilumo galimybes. Dalyvaujantys miestai sukuria bent viena ilgalaikį pagerinimą jų transporto, dviračių ar pėsčiųjų sistemoje per savaitę.

Tinklas be automobilio

Liepos gale ryžtinga grupė miestų planuotojų, architektų, politikų, akademikų ir aktyvistų iš 21 šalies nuvyko į Berlyną į ketvirtą kasmetinę “Miestų be automobilio link” konferenciją. Tarp ekspertų buvo Jangen, Joel Crawford, dienos be automobilio autorius ir Derek Turner – žmogus, kuris suplanavo ir sėkmingai įgyvendino Londono perpildymo kainų schemą, kuri sumažino eismą centrinio Londono gatvėse iki 60,000 automobilių per dieną. Perpildymo kainų nustatymas sutrumpino autobuso kelionės laiką, sumažino taršą ir triukšmą. Be to perpildymo kainų nustatymas kasmet miestui duoda 126 milijonų JAV dolerių papildomų pajamų, kurias miestas išleidžia tobulindamas miesto transporto sistemą.

“Problemos sukurtos automobilių ir naftos vartojimo yra šiandien taip akį rėžiančios, kad globalus judėjimas pasisakantis apie šias problemas pradeda klestėti”sako Jason Kirkpatrick, konferencijos organizatorius ir buvęs Arkatos, Kalifornija, vice-meras. “Mes nerasime savo kelio iš šio smogo ir transporto sukeltų nelaimių, kol neperdarysim savo miestus gyventi žmonėms, o ne automobiliams”.

Švaraus ir saugaus miesto propaguotojų idėjos ir organizacinis darbas gali būti raktas randant mūsų kelią išspręsti problemas sukeltas automobilių. Sukūrimas tinkamų gyventi miestų, kur vaikai gali saugiai važinėtis dviračiais ir žaisti gatvėse, kur oras yra švarus ir triukšmas sumažintas iki to, kad girdėti tik kaimynų plepėjimas ir vaikų juokas, taip pat apsaugos ir ekosistemas nuo kurių priklauso visų išlikimas. Miestai be automobilio paprasčiausiai padaro kasdienį gyvenimą saugesnį, sveikesnį ir malonų, nors, kad ir vienai dienai.

Brian Smith yra tarptautinis spaudos sekretorius