Seminaras apie tvaraus maisto sistemas - kokio maisto gamybą skatins Europa?

2023-03-08

Vasario 28 d. Lietuvos gamtos fondas kartu su Lietuvos atsakingo verslo asociacija organizavo seminarą „Nauji ES reikalavimai dėl Tvaraus maisto sistemų – kaip įgyvendinsime Lietuvoje?“.

Renginys vyko hibridiniu būdu. Jame nuotoliniu būdu ir tiesiogiai dalyvavo virš 50 dalyvių iš įvairių mokslo institucijų, Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, nevyriausybinių organizacijų atstovų ir verslo įmonių.

Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas pristatė pagrindines aplinkosaugines problemas ir iššūkius, kurie kyla maisto gamybos ir suvartojimo cikle. Maisto gamyba globaliu mastu generuoja apie 35 % klimatą šildančių dujų. Iš visų maisto gamybos cikle sukuriamų išmetimų, už trečdalį atsakinga gyvulininkystė. Kuriant Europos Sąjungos strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ("From Farm to Fork") analizuota ir kiek mirčių sukelia prastos mitybos įpročiai. Nustatyta, kad mityba lemia iki penktadalio mirčių ir būtent Rytų Europos šalyse (Baltarusija, Ukraina, Lietuva) šis rodiklis yra itin aukštas (~397 mirtys dėl mitybos, tenkančios 100 tūkst. gyventojų). 

Rinkdamiesi sveikesnę mitybą padėtume ir planetai, nes didžiausią anglies pėdsaką per porciją turi tokie produktai, kaip jautiena (užauginta fermose, pramoniniu būdu), ėriena, krevetės, brandintas sūris, pienaas, kiauliena. Daugiausia vandens išteklių taip pat reikia gyvulinės kilmės maistui užauginti. 

Europos aplinkos biuro atstovė Isabel Palliota pristatė Tvarių maisto sistemų reglamento numatomas poveikio sritis ir šiek tiek papasakojo apie šio teisės akto rengimo procesą bei kada jį ketinama patvirtinti, iki kada priimami suinteresuotų šalių pasiūlymai. Tokio reglamento poreikis kilo supratus, jog Europoje šiuo metu maisto saugos, gamybos ir tiekimo taisyklės yra labai fragmentuotos. Todėl pagrindinis šiuo metu kuriamo ir 2024-ųjų pabaigoje visuomenei pristatomo Tvarių maisto sistemų reglamento siekis - kad visas į Europos Sąjungą patenkantis maistas būtų tvarus. Ukrainos karas taip pat padidino maisto saugumo aktualumą. Laimei, Europos Sąjungos šalys dėl šio karo nepatyrė maisto trūkumo. Minėtas dokumentas reglamentuos absoliučiai visas su maistu susijusias sritis: ne tik jo auginimą ir perdirbimą, tačiau ir maisto produktų reklamą, rinkodarą, išmetamą maistą. Jau dabar žinoma, jog šis reglamentas populiarins sveikesnius, ekologiškame žemės ūkyje užaugintus produktus. Jei gaminamas maisto produktas nėra tvarus, yra tikimybė, kad Europos Sąjungos rinkoje jis tiesiog bus nelegalus. 

Kauno technologijos universiteto Maisto instituto vedėja dr. Alvija Šalaševičienė pristatė modernią tvaraus maisto sistemų koncepciją ir tai, kokiu būdu sąveikauja jos elementai. Ji kalbėjo apie tai, jog tvaraus maisto sistema nuolat balansuoja tarp chaoso ir sąstingio sąvokų. Chaosas - tai jei leistume produktams augti savaime, niekaip nedarydami tam įtakos. Tuo metu sąstingis - chemikalais ir sunkiąja technika valdomas žemės ūkis, kuriame viskas yra optimizuota, tačiau rezultate kenčia dirvožemis ir bioįvairovė. 
Mokslininkė kalbėjo ir apie Europos socialinio fondo agentūros pateiktas rekomendacijas, po to, kai dirbtinis intelektas apdorojo tūkstančius sveiko maisto temos šaltinių. Išvados: norint maitintis sveikai, reikėtų atsisakyti mėsos (nebent vartoti liesą mėsą), atsisakyti pieno produktų (nebent vartoti liesus produktus) ir atsisakyti gyvulinės kilmės riebalų. 

Programos „Kur Lietuvai“ projekto vadovės Gabrielė Makarevičiūtė-Osipovič ir Gentvilė Bagdonavičiūtė pristatė studiją apie maisto švaistymo prevencijos geruosius pavyzdžius Lietuvoje. Iš tyrimo matyti, jog lietuviai nėra linkę pripažinti, kad išmeta gana nemažai maisto (lyginant su kitomis Europos šalimis) ir jie nėra linkę imtis pokyčių, kad to išvengtų. Vienam lietuviui šiuo metu tenka apie 144 kilogramus išmetamo maisto per metus. 

Kaip galima būtų išvengti maisto atliekų? Visų pirma tyrimo autorės rekomenduoja neprisipirkti jo per daug. Jei jau taip nutiko - versti maisto produktus kitais vartojamais produktais, pavyzdžiui, užšaldyti, iš vaisių išspausti sltis. Jei yra galimybė jau šiek tiek pagedusius maisto produktus galima šerti gyvuliams ar vištoms. 

Nešvaistyti maisto padėtų nuolat turimas pirkinių sąrašas, virtuvės spintelių peržiūrėjimas prieš einant į parduotuvę, pastangos mažinti impulsyvų apsipirkimą bei skaičiavimas, kiek realiai maisto produktų reikia pagaminti konkrečiam kiekiui porcijų. 

Plenarinę renginio diskusiją moderavo Lietuvos atsakingo verslo asociacijos direktorė Audronė Alijošiūtė-Paulauskienė. Plenarinės diskusijos dalyviai pasidalino savo mintimis apie tai, kokie yra gerieji ar lengviausiai įgyvendinami tvarių maisto sistemų diegimo pavyzdžiai ir koks Lietuvos mokslo institucijų ir verslo progresas siekiant darnumo maisto gamyboje, pardavime ir atliekų prevencijoje.

Renginio vaizdo įrašą rasite ČIA.

Seminaro pranešimus galima rasti:


1. Edmundas Greimas. Įvadinis pranešimas. Kokias aplinkosaugos problemas sukelia maisto gamyba ir vartojimas.

2. Dr. Alvija Šalaševičienė. Tvarios maisto sistemos – samprata, principai ir pagrindinės dalys.

3. Edmundas Greimas. NVO požiūris ir lūkesčiai dėl Tvaraus maisto sistemų reglamento.

4. Gentvilė Bagdonavičiūtė, Gabrielė Makarevičiūtė-Osipovič. Maisto atliekų prevencija. Situacija Lietuvoje ir gerosios patirtys.