Po dvejus metus trukusių tyrimų mokslininkai siūlo, kaip saugoti nėges

2020-10-15

Rugsėjo 29-ą dieną Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje įvyko baigiamasis nėgių projekto renginys, kuriame Klaipėdos universiteto mokslininkai ir Lietuvos gamtos fondo aplinkosaugininkai pristatė nėgių apsaugos strategiją, sukurtą kartu su Latvijos maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos mokslo institutu BIOR. Strategija parengta remiantis mokslinių tyrimų, atliktų projekto metu, rezultatais ir yra vienas pirmųjų dokumentų Lietuvoje, apibrėžiančių nėgių išteklių naudojimą. Jei ši strategija būtų priimta, tai užtikrinų tinkamą nėgių išteklių būklę ir tinkamą jų apsaugą, kartu prisidėtų prie pajūrio regiono ekonominės plėtros. Strategijoje pasiūlytiems sprendimams pritarė abi puses atstovaujantys renginio dalyviai: tiek žvejai verslininkai, tiek aplinkos apsaugos institucijų atstovai.

Bendra nėgių populiacija dalinamės su latviais

Projekto rezultatus pristatęs Klaipėdos universiteto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas dr. Nerijus Nika priminė, jog Europos Sąjungoje žuvų išteklių valdymą reglamentuoja Bendroji žuvininkystės politika. Joje akcentuojama, kad nebegalima planuoti žuvų išteklių vieneriems metams į priekį, kaip buvo elgiamasi anksčiau. Šiuo metu planai rengiami bent jau penkeriems metams į priekį, atsižvelgiama į ekosisteminį principą, kad saugant vieną žuvų rūšį nebūtų pamiršta kita. Taip pat taikomas socioekonominis principas, kai ieškoma naudos ir žvejų bendruomenėms, žmonėms, kurių gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo esamų žuvies išteklių. Galiausiai pagrindinė sąlyga  – visi valdymo sprendimai turi remtis moksliniais duomenimis apie rūšies biologiją, pasiskirstymą, jos išteklius.

Pradedant įgyvendinti dvejų metų trukmės nėgių išteklių valdymo ir vertinimo Latvijoje bei Lietuvoje projektą apie šias žuvis buvo žinoma labai nedaug. Pirmiausia mokslininkai ėmėsi genetinių tyrimų, kad išsiaiškintų ar skirtingose upėse, bei abiejose projekte dalyvaujančiose šalyse, nėgės genetiškai skiriasi, kokia yra jų  išteklių būklė.  

Genetiniams tyrimams paimta daugiau nei 1000 mėginių iš tiek suaugusių, tiek lervos stadijos (vingilių) nėgių iš 20-ies Lietuvos ir Latvijos upių. Ilgą laiką buvo manoma, jog nėgės, jūroje pasimaitinusios kitų žuvų krauju, grįžta neršti į tas pačias upes, kuriose išsirito pačios (taip elgiasi lašišos). Vis dėlto tyrimai atskleidė, kad nėgės pasirenka atsitiktinę upę ir genetinių skirtumų tarp populiacijų nėra. Genetiniai nėgių tyrimai, atlikti Klaipėdos universitete, galutinai patvirtino hipotezę, jog Latvijos ir Lietuvos nėgių ištekliai yra bendri. Dar daugiau, tikėtina, kad bendri ir visos Baltijos jūros nėgių ištekliai, todėl tvarus jų naudojimas ir tinkama apsauga yra visų šalių atsakomybė. Be Latvijos ir Lietuvos, nėges taip pat gaudo estai, rusai, suomiai bei švedai. Ištirtų nėgių genetinė įvairovė buvo tokia, kokios mokslininkai ir tikėjosi – tai rodo gerą jų populiacijos būklę. Apibendrinus tyrimus pasiūlyta  suvienodinti ir abiejų šalių nėgių stebėsenos bei žvejybos valdymo metodus.

Siūloma suvienodinti žvejybos apribojimus tarp abiejų šalių

 Šiuo metu Latvijoje nėgių žvejyba ribojama nustatant leidžiamų naudoti žvejybos įrankių (gaudyklių) skaičių. Tuo metu Lietuvoje vienoks būdas taikomas žvejojant nėges Kuršių mariose (žvejybos įrankių ribojimas), o Šventosios ir Nemuno upėse limituojamas sugaunamų nėgių kiekis – atitinkamai iki 1,5 ir 2 tonų nėgių. Tuo metu Latvijoje iš viso sugaunama iki 140 tonų nėgių per metus.

Tokie skirtingi žvejybos reguliavimo būdai naudojant bendrus išteklius iškreipia lygias žvejų galimybes, be to visuotinai pripžįstama, kad sugaunant mažai tam tikros rūšies žuvių (kaip yra nėgių atveju), laimikio limito nustatymas yra neefektyvus. Dėl šios priežasties Klaipėdos universiteto mokslininkai pasiūlė suvienodinti žvejybos reguliavimo principus taikant įrankių limitavimą ir leidžiant, kaip ir Latvijoje, sugauti tiek, kiek nepakenktų tuo metu esamam nėgių skaičiui. Tuo pačiu prisidėtų ir prie išteklių būklės tikslesnio įvertinimo.

Strategijoje akcentuojama, kad svarbu kasmet stebėti nėgių populiacijos gausą. Projekto metu atliktas tyrimas, kai Latvijoje ir Lietuvoje ryškiomis polietileno juostelėmis buvo sužymėta arti 4000 nėgių. Vėliau prašyta žvejų, pagavusių žymėtą nėgę, apie tai pranešti ir grąžinti žymenį. Toks metodas leidžia įvertinti, kokia dalis populiacijos kasmet sugaunama, šis rodiklis negali viršyti 40 %.

Ši saugi išteklių eksploatavimo riba turi būti nuolat stebima atliekant darbus, kurie taip pat apibrėžti strategijoje. Kad būtų galima kasmet įvertini, ar nėgių populiacija yra stabili, Klaipėdos universiteto mokslininkai rekomenduoja sukurti mažiausiai 20 stočių (vietų) stebėsenos tinklą, kur kasmet būtų tiriamas nėgių lervų skaičius.

Būtina stiprinti aplinkosauginę kontrolę – brakonieriai nėges iš lizdų renka it grybus

Pereinant prie žvejybos reguliavimo pagal sugauto laimikio limitą, nėgių iš esmės leidžiama pagauti tiek pat, tik Nemune pasiūlyta leisti kiek padidinti tradicinių žvejybos įrankių – bučiukų skaičių iki 800. Vis dėlto, daugiau dėmesio rekomenduojama skirti aplinkosauginiams pažeidimams (brakonieriavimui) nėgių neršto metu (balandžio pabaigoje – gegužės mėnesį), galbūt vykdyti akcijai „Lašiša“ analogišką akciją „Nėgė“. Mokslininkų teigimu, tokiu periodu nėgės būna upėse prie savo lizdų, o brakonieriai įsibridę su prožektoriais jas tiesiog renka rankomis kaip baravykus. Neretai taip elgiasi per sieną pervažiavę Latvijos piliečiai, kadangi šioje šalyje nėgės yra brangios (paruoštų kaina kartais užkopia iki 25 eurų už kilogramą).

Latvijoje, kadangi nėgės yra nacionalinis delikatesas ir jų sugaunama tikrai daug, todėl papildomai vykdomas dirbtinis nėgių veisimas (paleidžiant po 10 – 20 milijonų lervų kasmet), bei apie 1,5 tonos suaugusių nėgių perkeliama per kliūtis – žmogaus pastatytas užtvankas ir natūraliai susiformavusius krioklius, tokius kaip Kūldigos krioklys ant Ventos upės.

Kadangi nėgės keliauja į jūrą pasimaitinti, o vėliau grįžta į upių aukštupius neršti, užtvankos joms yra didelė kliūtis. Lietuvoje projekto metu identifikuotos didžiausią potencialą nėgių nerštui turinčios upės ir užtvankos ant jų, darančios didžiausią žalą nėgių populiacijai. Mokslininkai siūlo pagal galimybes šalinti bešeimininkes ir jau apgriuvusias užtvankas nuo Blendžiavos, Danės-Akmenos, Salanto, Šyšos,  Pragulbos upių. Taip pat investuoti į sunaikintų neršto buveinių atkūrimą. Tokios buveinės, kito tarptautinio projekto metu Klaipėdos univeriteto sukurtos Smiltelės upelyje, pasirodė labai efektyvios ne tik lašišinėms žuvims, bet ir upinėms nėgėms. Tai būtų Lietuvos indėlis į nėgių populiacijos būklės gerinimą.

Socio-ekonominės studijos rezultatai – kaimynai į nėges žiūri visiškai skirtingai

Taip pat Lietuvoje aktualus visuomenės informavimas apie šią žuvį. Lietuvos gamtos fondo užsakyta socialinė – ekonominė studija atskleidė, kaip skiriasi nėgių vertinimas kaimyninėse šalyse. Lietuvoje  8 proc. žmonių nežinojo, kas apskritai yra nėgė. Latvijoje tokių nebuvo nė vieno. Taip pat Latvijoje daugiau nei pusė studijos respondentų nėgę laiko delikatesu, Lietuvoje šią žuvį delikatesu laikančių yra vos 14 proc.

Kita vertus, daugiau nei trečdalis lietuvių mano, jog nėgė – saugoma (ir yra teisūs), tokios nuomonės laikosi mažiau nei dešimtadalis latvių (nes jų šalyje nėgė yra plačiai vartojama, todėl sunku įsivaizduoti, kad galėtų būti saugomą). Beveik visi latviai yra nors kartą ragavę nėgės (89 proc.), tuo metu pusė lietuvių žino nėgės skonį.

Po tokių socialinės ekonominės studijos išvadų bendruose susitikimuose su žvejais verslininkais, restoranų savininkais ir pajūrio turizmo centrų darbuotojais gimė idėja populiarinti nėgę kaip pajūrio krašto kulinarinį paveldą. Taip pat diskusijose išaiškėjo paradoksas, jog kai kurių restoranų savininkai nėgių pirkti vyksta į Rygos turgų, kai tuo metu jos yra gaudomos čia pat, Šventosios upėje. Svarstyta Rusnėje pradėti organizuoti kasmetines „Nėgių šventes“, kaip Palanga švenčia „Stintų šventę“.

Gyventojų, žvejų bei žuvies perdirbėjų apklausa atskleidė, kad pamario regionas dar yra išlaikęs nėgių vartojimo istorinę tradiciją, ir tai galėtų būti dar vienas šio krašto traukos objektas. Tačiau kulinarinio paveldo tradicijai atgaivinti reikia ir papildomų priemonių. Kadangi, pasak mokslininkų, nėgių išteklių būklė Lietuvoje šiuo metu yra gera, siūloma leisti nėges gaudyti dar dviejose-trijose vietose pamario regione, pavyzdžiui, Drevernos upėje ir Vilhelmo kanale.

Žvejai prašo pratęsti žvejybos terminą

Baigiamajame renginyje dalyvavę Aplinkos ministerijos atstovai aukščiau išvardintiems mokslininkų pasiūlymams pritarė, o žvejai ragino dar ir pratęsti nėgių žvejybos terminą – ne iki gruodžio pabaigos, tačiau iki vasario pabaigos. Jų teigimu, šiuo metu migruoti nėgėms yra per šilta, todėl jų migracija stumiasi nuo rudens link žiemos. Vis dėlto, laikantis atsargumo principo, neatlikus išsamių tyrimų žvejybos sezono nuspręsta neilginti.

Galutinė mokslininkų paruošta ir tyrimais pagrįsta nėgių išteklių valdymo strategija netrukus bus perduota Aplinkos ministerijai ir kitoms atsakingoms institucijoms. Na, o visuomenės nariai, lankydamiesi pajūryje, gali restoranuose dairytis nėgių patiekalų ir klausti, ar galima paragauti keptos ar rūkytos nėgės. Galbūt kaimynai ne veltui šias žuvis taip vertina ir per visuotines rudenį vykstančias šventes laižosi pirštus?

Rūkytos nėgės. D. Karnauskaitės nuotr. 

Nėgių išteklių tyrimai atlikti ir jų valdymo strategija sukurta vykdant projektą „Tarpsieninis nėgių išteklių vertinimas ir valdymas Lietuvoje ir Latvijoje“ (LLI – 310 LAMPREY). Šis tyrimas finansuojamas iš „Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos“ Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšų, jį vykdo Klaipėdos universiteto, Lietuvos gamtos fondo ir Latvijos BIOR (Maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos) instituto mokslininkai.

Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio straipsnio turinį atsako Lietuvos gamtos fondas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.