Europos šalių ministrai vėl numojo ranka į mokslininkų rekomendacijas žvejoti mažiau

2018-10-16

Po visa dieną trukusių Žuvininkystės tarybos derybų Liuksemburge, Europos sąjungos šalių narių ministrai sutarė dėl bendro leidžiamo sužvejoti žuvies kiekio Baltijos jūroje 2019-ais metais. Pusei jūroje gyvenančių žuvų rūšių ar jų populiacijų nustatyti didesni sugavimo limitai, nei rekomendavo Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (International Council for the Exploration of the Sea, ICES) mokslininkai. Šios rūšys: tai  Vakarų ir Rytų menkės, Centrinės Baltijos strimelės, Baltijos ir Suomijos įlankos lašišos. Toks ministrų sprendimas parodo šalių narių nenorą baigti beatodairišką žuvų išteklių eikvojimą iki 2020.  Taiyra vienas iš dabartinės Bendrosios žuvininkystės politikos ramsčių.

„Deja, šalys narės dar kartą pamiršo savo įsipareigojimus ir tęsia žuvų išteklių eikvojimą Baltijos jūroje bei didina pažeidžiamų Baltijos menkių žvejybos intensyvumą, – sako Lietuvos gamtos fondo specialistas Robertas Staponkus. –Taip pat ES ministrai sutarė atšaukti menkės žvejybos termino apribojimus, kas kelia papildomą grėsmę šiuo metu jautriai menkių populiacijai“.

Jo teigimu, kai mokslininkų išvados ir oficialūs įsipareigojimai yra ignoruojami, sprendimus priimantys asmenys, siekdami trumpalaikės naudos, lošia iš Baltijos jūros išteklių, žvejų ir pajūrio bendruomenių ateities.

Daugiau informacijos šia tema pateikiama Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (International Council for the Exploration of the Sea, ICES) rekomendacijose 2018 metams.

Vakarų Baltijos menkė yra eksploatuojama pernelyg intensyviai. Neršiančių žuvų biomasė šiuo metu yra pasiekusi kritinį lygį. Per paskutinį dešimtmetį, tik 2016 metais išsiritusių žuvų grupė yra gausi. Pasak ICES „šiuo metu kyla rizika pergaudyti ir šią gausią amžiaus grupę, kol ji dar nepasiekė savo augimo potencialo“.

Rytų Baltijos menkės ištekliai nebuvo išsamiai įvertinti, todėl sunku tiksliai nustatyti jos būklę. Vis dėlto, remiantis esamais duomenimis, ištekliai eksploatuojami ne tvariai, o neršiančių žuvų biomasės kiekis yra žemiau lygio, kuomet jas būtina pradėti saugoti. Taip pat paskutiniai skaičiai rodo, kad 2017 m 11% Rytų menkės laimikio buvo tiesiog išmesta iš žvejų laivų (dažniausiai dėl to, kad neatitinka minimalaus verslinio dydžio – 35 cm), nors nuo 2015-ųjų pagal galiojančias taisykles, visa sugauta žuvis turi būti pristatyta į krantą.