Valstybės nesilaiko Baltijos jūros apsaugos susitarimų

2018-03-06 | Temos: Baltijos jūra, Helcom, Baltijos jūros būklė

Net praėjus dešimtmečiui po Baltijos jūros veiksmų plano patvirtinimo, Baltijos jūros ekologinė būklė gerėja lėtai, o kai kuriais atvejais – net blogėja. Šiandien Pasaulio gamtos fondas (WWF) pristatė vertinimą, kuriame atskleidžiama, kad Baltijos jūrą supančios šalys nevykdo savo pažadų pasiekti gerą Baltijos ekologinę būklę iki 2021 metų.
 
Pasaulio gamtos fondo (WWF) ataskaitoje buvo vertinama Helsinkio konvenciją (HELCOM) pasirašiusių šalių pažanga įgyvendinant Baltijos jūros veiksmų planą. Ataskaitoje matosi nepakankama pažanga įgyvendinant visas keturias veiksmų plano sritis – eutrofikacijos bei pavojingų medžiagų mažinimą, jūrinės veiklos gerinimą ir biologinės įvairovės apsaugą. Iš 58 vertintų plano veiklų, tik trečdalis buvo įgyvendintos šiai dienai (t.y. 16 iš 58).

Remiantis ataskaita, šalių pasiekimai įgyvendinant Baltijos jūros veiksmų planą gana skiriasi. Pavyzdžiui, geriausiai pasirodžiusi Švedija surinko - 11 balų, tuo tarpu prasčiausiai - Rusija surinkusi - 43 balus. Nežiūrint nevienodos skirtingų šalių pažangos, jau dabar aišku, kad nei viena iš devynių HELCOM šalių nesugebės laiku įgyvendinti veiksmų plano.

„Baltijos jūros veiksmų planas, suderintas ir sutartas visų devynių Helsinkio konvencijos šalių, yra unikali galimybė kartu spręsti Baltijos jūros ekologines problemas“ – pažymėjo Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas. „Tačiau dabartinės pastangos yra nepakankamos tam, kad planas būtų įgyvendintas 2021 metais. Dar daug pastangų reikia įvairiose srityse, ypač mažinant eutrofikaciją ir invazinių rūšių plitimą.“

Šalys pasiekė didžiausios pažangos mažindamos pavojingų medžiagų išmetimus, parengdamos jūrinių teritorijų planus arba saugodamas retas gyvūnų ir augalų rūšis. Taučiau, kitose srityse situacija kur kas prastesnė. Pavyzdžiui, įgyvendintas tik vienas iš trylikos numatytų veiksmų eutrofikacijos  mažinimo srityje.

Lietuva pagal Baltijos jūros veiksmų įgyvendinimo planą tarp devynių šalių atsidūrė penkta. Lietuva neblogai pasirodė  (užimdama antrąją vietą tarp 9 vertintų šalių) pagal jūros biologinės įvairovės apsaugą, ypač pažymint, jog per paskutinius 3 metus buvo įsteigta daug saugomų jūrinių teritorijų, skirtų ypatingoms jūros dugno buveinėms ir jūrinių ančių žiemavietėms saugoti. Šiuo metu visos jūrinės saugomos teritorijos sudaro 1188 km2 ir užima 18.2 % Lietuvos jūrinės teritorijos.   

„Baltijos jūros veiksmų planui įgyvendinti dar liko trys metai. Taigi, reikia ne tik susiimti ir padaryti tai, kas neatlikta, bet ir pagerinti atskaitomybę apie veiksmų įgyvendinimą ir rezultatų monitoringo sistemą“ – pabrėžė Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.

Daugiau informacijos iš Baltijos jūros veiksmų plano įgyvendinimo WWF vertinimo:

  • Helsinkio konvenciją pasirašę 9 Baltijos jūros šalys patvirtino 2007 m. Baltijos jūros veiksmų planą, tačiau jo įgyvendinimui nepakankamai skyrė dėmesio ir resursų, todėl numatytos priemonės nėra laiku įgyvendinamos;
  • Švedija, įgyvendinant Baltijos jūros veiksmų planą, padarė daugiausia pažangos, o Rusija - mažiausia. Tačiau visos 9 planą įgyvendinančios šalys atsilieka nuo numatyto grafiko ir dar daug darbų liko nepadaryti. Pavyzdžiui, tik viena  iš 13 su eutrofikacija susijusi plano veiklų buvo nurodyta kaip jau įgyvendinta visose 9 šalyse;
  • Su pavojingų medžiagų mažinimu geriausia tvarkosi Danija. Po jos seka Suomija, Lietuva ir Lenkija. Tačiau tik keturios iš visų numatytų dešimties veiklų yra pilnai įgyvendintos visose 9 Baltijos jūrą supančiose šalyse.
  • Tik trečdalį (9 iš 26) gyvūnijos apsaugai skirtų veiksmų per paskutinius 5 metus įgyvendino visos 9 šalys. Pavyzdžiui,  šalys pilnai paruošė  ir patvirtino Baltijos nykstančios faunos ir floros rūšių apsaugos planus ir pritaikė tarpsektorinius principus jūros teritorijų planavime.
  • Iki 2013 m. šalys padarė gerą pažangą – įgyvendino beveik pusę su jūreivyste susijusių priemonių. Pavyzdžiui, įgyvendintos priemonės dėl nuotėkų vandenų šalinimo iš keleivinių laivų.  Tačiau per pastaruosius 5 metus progresas, jūreivystės ir laivybos srityje gerinančių priemonių, sulėtėjo ir visoms veikloms (išskyrus vieną) įgyvendinti šioje srityje terminai jau praėjo.

 

Pasaulio gamtos fondas (WWF) ir Lietuvos  gamtos fondas rekomenduoja:

  • Daugiau dėmesio skirti azoto ir fosforo junginių, kaip maistinių elementų sukeliančių vidaus vandenų ir jūros eutrofikaciją, sumažinimui;
  • Tinkamai įvertinti, susitarti dėl mažinimo priemonių ir jas suderintai įgyvendinti dėl daugybės šiuo metu netinkamai kontroliuojamų bei tvarkomų pavojingų medžiagų esančių buities priemonėse ir mūsų aplinkoje;
  • Vertinat visos Baltijos jūros ekosistemos būklę daugiau dėmesio skirti jos gyvūnijos ir augalijos apsaugai ir tarpusavio ekologinių ryšių palaikymui;
  • Daugiau dėmesio skirti su jūreivystės veiklomis susijusiais klausimais, ypač kovojant su jūromis plintančiomis invazinėmis ir svetimžemėmis rūšimis;
  • Helsinkio komisijos šalys narės turėtų greičiau ir nuosekliau pranešti apie Baltijos jūros veiksmų plano įgyvendinimo terminus ir pažangą;
  • ES narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės politika labiau atsižvelgtų į Baltijos jūros ekologinius poreikius;
  • Helsinkio konvencijos šalys narės turėtų intensyviau finansuoti Baltijos jūros veiksmų plano įgyvendinimą;

 

Faktai apie Baltijos apsaugos Helsinkio konvenciją:

  • Konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos (Helsinkio konvencija, HELCOM) buvo pasirašyta 1974 m. septynių Baltijos jūrą ribojančių valstybių. Šiandien Helsinkio konvencijos šalys apima 9 valstybes ir Europos Komisiją;
  • 2007 m. lapkritį HELCOM šalys patvirtino ir prisiėmė atsakomybę dėl Baltijos jūros veiksmų plano siekiant „Sveikos Baltijos jūros ekosistemos su įvairiais subalansuotais biologinės įvairovės komponentais, lemiančiais gerą ekologinį statusą ir palaikančiais žmogiškųjų, ekonominių ir socialinių veiklų darnią įvairovę“. Baltijos jūros veiksmų planas (BJVP) turi būti įgyvendintas iki 2021 metų. BJVP bus apsvarstytas HELCOM šalių ministrų posėdyje 2018 m. kovo 6 d.

 

Baltijos jūros veiksmų planą galite peržiūrėti ir atsisiųsti čia.