Apie ruonius Baltijos jūroje

2017-11-07

Kokios grėsmės yra iškilusios Baltijos jūroje gyvenantiems žinduoliams bei kaip efektyviai galima juos apsaugoti, spalio 4-6 dienomis aptarta Geteburge vykusiame HELCOM Ruonių ekspertų grupės susitikime.

Kaip viena labiausiai nerimą keliančių problemų susitikimo metu buvo įvardinta atsitiktinė jūrinių žinduolių ir paukščių priegauda, kai gyvūnai žūsta atsitiktinai įsipainioję į žvejų tinklus. Tai dažna problema Baltijos jūroje ir visos valstybės daugiau ar mažiau su ja susiduria. Nors gerais informavimo apie atsitiktinę priegaudą rezultatais pasidžiaugti negali daugelis valstybių, Lietuvoje ši situacija yra itin sudėtinga - apie šias žūtis gaunama ypač mažai informacijos. Viena didžiausių problemų, kaip ir kitose šalyse, yra žvejų nepasitikėjimas esamais įstatymais arba vienareikšmiškų įstatymų dėl atsakomybės už priegaudą nebuvimas. Žvejai nėra tikri, ar informavus instancijas apie atsitiktinę priegaudą nenukentės jų verslas. Daugelyje šalių yra labai aiškūs reglamentai, padedantys apibrėžti, kokios atsakomybės laukia apie atsitiktinę priegaudą pranešusių žvejų, pabrėžiant, kad tokios atsakomybės praktiškai nėra, todėl žvejai savanoriškai pristato žuvusius gyvūnus į atsakingas institucijas. Taip padedama geriau nustatyti, kiek iš tiesų gyvūnų žūsta tinkluose, kokios lyties ir amžiaus jie yra, taip pat daugeliu atveju atliekami skrodimai, kurių metu surenkami papildomi duomenys apie žuvusius gyvūnus. Tuomet, bendradarbiaujant skirtingų šalių mokslininkams, nustatoma bendra Baltijos jūros žinduolių populiacijos būklė.

Dažnai kyla klausimas, ką daryti, jei rastas stambus gyvūnas ir jo taip paprastai neįsikrausi į valtį? Tokiu atveju, pvz. Vokietijoje, atsakingos institucijos informuojamos ir savo priemonėmis nuplaukia į nurodytą vietą bei surenka kritusius gyvūnus, tokia veikla remiama ir ES  fondų lėšomis.

HELCOM ruonių ekspertų grupė yra nustačiusi kriterijus – indikatorius, kuriais remiantis galima nusakyti Baltijos jūros žinduolių būklę: individų gausumas ir paplitimas, reprodukcinis sėkmingumas bei  mitybinė būklė. Susitikimo metu pristatyti duomenys leidžia manyti, kad visų Baltijos jūros žinduolių populiacijų augimas paskutiniais metais kinta mažai - gali būti, kad  jos yra pasiekusios ribą. Pilkųjų ruonių, kurie sutinkami ir Lietuvos pajūryje, šiuo metu visoje Baltijos jūroje priskaičiuojama apie 30 tūkst., Baltijos jūros pietuose gyvenančių paprastųjų ruonių – apie 8 tūkst., o Baltijos jūros šiaurėje paplitusių žieduotųjų ruonių yra apie 12 tūkst. Manoma, kad prieš 100 metų šių žinduolių galėjo būti kur kas daugiau -  apie 100 tūkst. individų visų trijų rūšių kartu sudėjus. Tačiau nepaprastai išsivysčius žvejybai, sugaunama daug žuvies – pagrindinio ruonių maisto. Baltijos jūros pakrantės, kuriose ruoniai galėdavo apsistoti poilsiui ir veisimuisi, dabar užstatytos miestais, uostais ir paverstos kurortinėmis zonomis. Baltijos jūra vis dar yra viena nešvariausių pasaulyje, todėl nenuostabu, kad ir joje gyvenančių gyvūnų sveikatos rodikliai yra prastesni. Daugelyje žuvusių žinduolių randamos įvairios organų patologijos: augliai, antinksčių padidėjimas, aortos išplatėjimas, riebaliniame ir kituose organuose susikaupę daug sunkiųjų metalų, riebalinis sluoksnis plonesnis nei kitose jūrose gyvenančių tų pačių rūšių individų, jaunikliai čia gimsta mažesnio svorio. Visa tai byloja ne tik apie užterštumą įvairiomis cheminėmis medžiagomis, maistinių resursų trūkumą, bet ir apie gyvūniams sukeliamas stresines situacijas (medžioklė, intensyvi žvejyba ir laivyba, šylantis klimatas). Šiltėjant klimatui susidaro vis mažesni ir plonesni ledo sluoksniai, kurie ypač svarbūs išskirtinai ant ledo besiveisiantiems žieduotiesiems ruoniams. Ledo sluoksniams plonėjant, patelės rečiau veisiasi arba atvesti jaunikliai dažniau žūsta. Ledas taip pat svarbus ir pilkiesiems ruoniams. Nustatyta, kad ant ledo gimę ir augę jaunikliai užauga stambesni ir sveikesni nei tuo pat metu sausumoje auginti.

Susitikime buvo aptartos ir pilkųjų ruonių valdymo priemonės Lietuvoje, buvo pristatytas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro kūrimo planas bei supažindinta su dabar mokamomis išmokomis žvejams už nuostolius dėl ruonių veiklos. Taip pat paaiškinta, kad žvejai yra skatinami naudoti ruoniams/paukščiams saugesnes priemones ir dėl to gauna kompensacijas.  Nors apie valdymo planą, kokius turi Suomija, Švedija, Danija, Estija, yra anksti kalbėti, tokios priemonės yra gera pradžia tikro jūrinių žinduolių valdymo plano Lietuvoje įgyvendinimui.

Parengė Vaida Survilienė