Per guminių viršų besisunkiantis vanduo, gaisravietėje rasti briedžio ragai, pelkinių ežerėlių vandens degustacija – tik nedidelė dalis įspūdžių, kuriuos praėjusį šeštadienį patyrė žygio Aukštumalos pelkėje dalyviai. Pelkių dieną Aukštumalos pelkėje šventė pusantro šimto žygeivių. Į žygį pelkėje pakvietė Nemuno delto regioninis parkas, o žygį dovanojo Lietuvos gamtos fondas.

Daugiau nei pusantro šimto smalsuolių nepraleido progos savo akimis pamatyti unikaliąją Aukštumalos pelkę. Nors slidžių ar pačiūžų, kaip buvo sumanyta planuojant žygį, neprireikė, tačiau keliaudami su guminiais batais ar botais žygio dalyviai taip pat patyrė gausybę neišdildomų įspūdžių. Tiesa, buvo ir tokių, kurie nepabūgo į pelkę su sportiniais batais ar elegantiškais moteriškais bateliais leistis. Sausi iš pelkės jie, žinoma, neišėjo, tačiau tikimės, kad dėl žygio šlapiomis kojomis ligos jų neužpuolė. Žygio dalyviai keliavo suskirstyti į keturias grupes, visi, nepaisant avalynės įvairovės, nulipo nuo pažintinio tako į klampią aukštapelkės teritoriją – ja nupėdino apie 6 km ilgio maršrutą ir nė žodžiu neprasitarė komandai apie šlapias pėdas, o sparčių žingsniu ėjo pirmyn paskui žygio vadovą.

„Į žygį susirinko ne tik Šilutės ir aplinkinių kaimų gyventojai, tačiau atvyko ir svečių ir iš tolimesnių vietovių – poilsio gamtoje entuziastų. Susirinko labai žingeidūs žmonės, kuriems viskas buvo įdomu, daug klausinėjo, o pasibaigus žygiui neskubėjo važiuoti namo – norėjo dar ilgiau po pelkę pasivaikščioti“, - pasakoja vienas žygio vedlių, Lietuvos gamtos fondo projekto Aukštumaloje vadovas Nerijus Zableckis. Jis pasakoja, kad viena žygeivė gaisravietėje rado jauno briedžio ragus. Gamtininkai šioje vietoje lankėsi daug kartų, tačiau laimė rasti ragus nusišypsojo būtent žygio dalyvei.

Mažus pelkinius ežerėlius žygio dalyviai pažino trejopai: kojomis pajuto jų pakraščių reljefą, paganė akis jų mėlyje, o gomurius atgaivino jų tyru vandeniu – visi norintieji galėjo paragauti pelkinių ežerėlių vandens. Antrinės kilmės vandens telkiniai – būtent Vakarų Lietuvos aukštapelkėms būdingas bruožas. O pelkinių ežerėlių gausa Aukštumalai negali prilygti nė viena pelkė – čia jų mokslininkai suskaičiuoja virš 300. Aukštumalos pelkė, kaip ir visa Nemuno deltos regioninio parko teritorija, yra įrašyta į Ramsaro konvencijos tarptautinės svarbos teritorijų ir NATURA 2000 saugomų teritorijų sąrašus.

Aukštumaloje vykdomų pelkės atkūrimo darbų poveikį žygio dalyviai pajuto savo kojomis – teko klampoti per patvenktas pelkės vietas, kur vietomis vanduo siekė guminių batų viršų. Keturi žygio vedliai iš Nemuno deltos regioninio parko direkcijos ir Lietuvos gamtos fondo parodė žygeiviams projekto LIFE AUKSTUMALA LIFE12 NAT/LT/000965 vykdomus darbus, siekiant Aukštumalos telmologiniame draustinyje atkurti ir palaikyti tinkamą Europinės svarbos buveinių Aktyvių aukštapelkių būklę. Tikslui pasiekti tvenkiami aukštapelkę sausinantys senieji bareliai ir magistraliniais grioviai, 100 ha plote iškertama ir pašalinama aukštapelkėms nebūdinga sumedėjusi augaliją.

Žygio dalyviai aplankė  ir aukštapelkės pietinę ribą, kurioje, siekiant sumažinti vandens lygio svyravimą 2007 m. buvo įrengtas 1 km plastikinis užtvaras prie 7a ir 8a durpių kasimo laukų, bei degradavusios aukštapelkės 9a durpių lauką, kurio magistraliniai grioviai užtvenkti. Aktyvios aukštapelkės teritorijoje žygeiviai pamatė geriausios būklės augalus kupstines kūlinges, bei gausius kiminynus. Daugelis susidomėjo gailių specifiniu kvapu ir viržynais.

Didelę pagalbą žygio organizatoriams suteikė prieš metus parengti gamtos gidai – jei talkino organizuojant žygį, lydėjo į pelkę ir padėjo išvirti košę. Žygio pabaigoje pelkių žinovus, Nemuno deltos regioninio parko direkcija apdovanojo prizais, visi buvo vaišinami arbata, sausainiais bei ypatinga žirnių koše. Po diskusijų ir vaišių kas namo išskubėjo, kas į užgavenes Ventėje pasigrožėti Kuršių mariomis, o kas stebėti potvynio kelyje į Rusnę.

Lietuvos gamtos fondo ir Nemuno deltos regioninio parko informacija