Jūsų dosnumo ir savanorių pagalbos dėka pavasario sulauks daugiau šikšnosparnių! Aukštųjų Panerių tunelis – viena gausiausių Lietuvoje šikšnosparnių žiemaviečių – praėjusią savaitę paruoštas šikšnosparnių grįžimui ir saugiam jų žiemojimui. Kartu su Neries regioniniu parku ir savanoriais gamtos mokslų studentais sutvirtinome labiausiai pažeidžiamas tunelio vietas ir sustiprinome tunelio apsaugą nuo piktavalių ir prašalaičių. Šie darbai atlikti Jūsų dosnumo dėka.

Aukštųjų Panerių tunelis – viena gausiausių Lietuvoje šikšnosparnių žiemaviečių. Kai kuriais metais  čia šaltąjį metų laiką praleidžia apie 1800 šikšnosparnių, daugiausia – vandeniniai pelėausiai ir kūdriniai pelėausiai.  Įvertinus šios vietos svarbą, prieš dešimtmetį ji paskelbta Europinės svarbos buveinių apsaugai svarbia teritorija (BAST), čia draudžiama lankytis nuo rugsėjo iki balandžio mėnesio.  Deja, nepaisydami draudimų bei taip sukeldami grėsmę čia žiemojantiems šikšnosparniams ir rizikuodami savo pačių gyvybe, čia ėmė lankytis smalsuoliai ir savo nuožiūra šeimininkauti šioje jautrioje vietovėje. Būta net bandymų atkasti tunelio angas, nepaisant to, jog taip būtų pakeistas šios jautrios vietovės mikroklimatas ir taip būtų sunaikinta žiemavietė. Anuomet žiemojantys šikšnosparniai išsaugoti, tačiau žmonių „viešėjimo“ tunelyje ženklai byloja, kad grėsmė jiems vis dar keliama.

Praėjusią žiemą gimusi iniciatyva išsaugoti čia žiemojančius šikšnosparnius sulaukė didžiulio palaikymo. Portale aukok.lt paskelbtas kvietimas prisidėti prie Aukštųjų Panerių tunelio apsaugos sustiprinimo sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio, o darbams numatyta 1075 EUR suma buvo paaukota vos kiek daugiau nei per mėnesį. Šią kampaniją lydėjo ir daugiau iniciatyvų: kelionių vadovė ir gidė Elė Pranaitytė – Kūtvėla organizavo ekskursiją po Vilniaus senamiestį, kurios metu surinktos lėšos buvo skirtos šiksšnosparnių apsaugai; paramos šikšnosparniams kampaniją organizavo „Barclays“ technologijų centro Lietuvoje darbuotojai.  Jūsų, dosnūs šikšnosparnių bičiuliai, dėka galėjome sustiprinti vienos gausiausių šikšnosparnių žiemaviečių apsaugą.

Praėjusią savaitę kartu Neries regioninio parko atstovu ir savanoriais gamtos mokslų studentais leidomės į Panerių tunelį vykdyti savo pažadų Jums ir šikšnosparniams. Didžiausia grėsmė tunelyje žiemojantiems šikšnosparniams yra čia besilankantys žmonės. Siekdami apsaugoti ramų šikšnosparnių miegą, visų pirma ėmėmės tvirtinti tunelio apsaugą. Prieš maždaug dešimtmetį įėjimas į tunelį buvo užvertas betono blokais, o šios sienos viršuje suformuota papildoma spygliuotos vielos užtvara. Dėl krentančių plytų ir į tunelį besiveržiančių smalsuolių ši užtvara buvo labai stipriai apgadinta ir nebesaugojo tunelyje žiemojančių šikšnosparnių nuo prašalaičių. Naujai pritvirtinome išlaužytas metalinės konstrukcijos dalis, atnaujinome apsauginę spygliuotos vielos užtvarą. Kartą metuose šikšnosparnių skaičiuoti čia atvykstantys skaičiuoti mokslininkai į tunelį galės patekti per užrakinamas dureles užtvaro sienoje. Tikimės, kad taip sustiprinus tunelio apsaugą bus išvengta piktavalių ir neatsakingų smalsuolių lankymosi tunelyje ir čia žiemojantys šikšnosparniai nebus trikdomi.

Aukštųjų Panerių tunelį žiemojimui šikšnosparniai pasirinko dėl savitų per dešimtmečius čia susiformavusių žiemavietės sąlygų – specialaus mikroklimato: didelės drėgmės ir pastovios, 6-8 ⁰C temperatūros). Tunelio viduje susiformavusios smėlio sampilos saugo žiemavietę nuo skersvėjo, sukuria atskiras erdves – vadinamąsias „kameras“, kur gali žiemoti skirtingų rūšių šikšnosparniai. Dėl laipiojimo šių smėlio sampilų šlaitais, jos ėmė kisti. Arčiausiai įėjimo į tunelį esančios sampilos šlaitai buvo pernelyg stipriai nuvaikščioti, išdidėjo buvusi ertmė ir susidarė nauja, todėl iškilo grėsmė, kad dėl susidarančio skersvėjo už šios sampilos esančioje tunelio dalyje pasikeis mikroklimatas – sumažės drėgmė, pasikeis vidaus temperatūra ir padidės jos svyravimų amplitudė. Esant tokiems pokyčiams bent dalis kameros taps netinkama šikšnosparniams žiemoti. Siekiant to išvengti, anga kairiajame sampilos krašte buvo užverta ir sutvirtinta plytų nuokritomis nuo tunelio sienų bei smėliu.

Ties antrąja smėlio sampila, skiriančia vandeninių pelėausių ir kūdrinių pelėausių žiemavietes, susiklostė priešinga situacija – iškilo grėsmė, kad anga, kuria šikšnosparniai patenka į žiemavietę ir grįžta atgal, gali būti visiškai užpilta smėliu. Šioje tunelio vietoje byrantis smėlis buvo sulaikytas pasitelkus smulkų dvigubą tinklą, įtvirtinant jį ilgais metalo strypais. Taip sutvirtinus angą, kuria šikšnosparniai patenka į šią tunelio atkarpą, užtikrinta, kad į pavasario dangų vaikytis uodų iš Aukštųjų Panerių tunelio išskris visi čia žiemoję šikšnosparniai.

Kiekvienas iš mūsų galime padėti šikšnosparniams sulaukti pavasario – ne tik patys netrikdydami jų žiemą, bet ir įspėdami kitus nekišti nosies į šikšnosparnių žiemavietes. O jei pažįstate šikšnosparniams neabejingą ir atsakingą grafitti meistrą, galite prisidėti perduodami jam mūsų žinią: svajojame papuošti tunelio užtvarą šikšnosparnių motyvais, kad kiekvienas prašalaitis iš tolo suprastų – nevalia trukdyti čia žiemojančių vienintelių pasaulyje skraidančių žinduolių.

Dar kartą dėkojame už paramą Jums, dosnūs šikšnosparnių bičiuliai, Neries regioniniam parkui už visokeriopą pagalbą, narsiesiems savanoriams, nepabūgusiems leistis į tunelio tamsą šikšnosparnių labui. Ačiū Jums, Jūsų dėka pavasario sulauks daugiau šikšnsoparnių!