Lietuvos faunai šiuo metu priskiriamos trys nėgių rūšys: gana dažnos upinė nėgė ir mažoji nėgė bei labai reta jūrinė nėgė. Pastaraisiais metais Gamtos tyrimų centre rengiamos Roberto Staponkaus disertacijos „Lietuvos apskritažiomenių biologija ir genetinės struktūros ypatumai“ metu Lietuvoje aptikta dar viena nėgių rūšis – ukraininė nėgė.

Skirtinguose regionuose, skirtingu laikotarpiu nėgės Lietuvoje vadintos gana įvairiai: septyntaškėmis, devynakėmis, minãgais, graužavìrbėmis. Nėgės, kaip ir Ramiajame vandenyne sutinkamoms lašišų rūšys, per savo kelių ar keliolikos metų trukmės gyvenimą neršia tik vieną kartą, o išsiritusių lervų anatomija ir gyvenimo būdas akivaizdžiai skiriasi nuo suaugusių nėgių. Dėl šių morfologinių skirtumų iki pat XIX a. nėgių lervos ir suaugėliai laikyti skirtingais organizmais. O nėgių lervos net iki šiol yra vadinamos vingiliais, nors kaip ir nėgės turi nemaža vietinių pavadinimų: smegžẽmės, graužvirbos, aklìnės vìnagos, apãkėlės ar vijūnai.

Vienintelė iš Lietuvoje sutinkamų nėgių – upinė nėgė, yra verslinės žūklės objektas. Pieš 100 metų upinės nėgės buvo gana svarbus verslinės žvejybos objektas visoje Baltijos jūroje, o pagrindiniai jų žvejybos regionai praeityje buvo Kuršių marios, Aistmarės ir Ščecino įlanka, tačiau šiuo metu tik Latvijoje ir Suomijoje nėgių žvejyba išliko ekonomiškai svarbi.

Ukraininė nėgė aptinkama nedidelėje dalyje Lenkijos upių, tačiau informacijos ir konkrečių įrodymų, jog ši nėgė gyvena ir šiauriau esančiose Pabaltijo valstybėse, nebuvo. Manoma, kad ukraininė nėgė į mūsų regioną atkeliavo iš Juodosios jūros regiono, susidarius palankioms sąlygoms po paskutinio apledėjimo. Ukraininė nėgė vizualiai labai panaši į mažąją nėgę, todėl atskirti jas gana sudėtinga. Abiejų rūšių nėgių gyvenimo būdas taip pat labai panašus – jos yra sėslios t.y. suaugėlio stadijoje nesimaitina ir lieka neršti gimtosiose upėse. Vis dėlto yra žinomi reti atvejai Slovakijoje ir Ukrainoje, kuomet ši nėgė parazitavo upių patvankose gyvenančias žuvis.

Šio rūšies pavadinimo istorija taip pat verta paminėjimo. Jos lotyniškas pavadinimas Eudontomyzon mariae, o apibūdino nusipelnęs rusų mokslininkas Levas Bergas, dirbdamas Sankt Peterburgo universitete. Eudontomyzon pavadinimas labai tiksliai apibūdina nėgių mitybos būdą (iš graikų kalbos eu = tikras + odous = dantis + myzo = žįsti), o mariae pavadinimą jis skyrė savo mylimos žmonos Marijos Ivanovos-Berg garbei. Vis dėlto dėl šios rūšies pavadinimo ir statuso Europoje kyla nemažai nesutarimų. Mokslininkai iki šiol nesutaria ar po ukraininės nėgės moksliniu pavadinimu slypi keletas savarankiškų rūšių, ar tai tėra tos pačios rūšies porūšiai.

Džiugu, kad atrandamos iki šiol Lietuvoje nežinotos gyvūnų rūšys.

Išsamesnė informacija:

Robertas Staponkus

8 655 56093; robertas.s@glis.lt