Talka Krivėnų saloje NEĮVYKS

2015-02-04

Apgailestaujame ir atsiprašome: talka Krivėnų saloje šį šeštadienį neįvyks.

Šilta žiema ištirpdė ledą ant Krivėnų tvenkinio, o su juo ir mūsų planus bei gerus norus paruošti Krivėnų tvekinio salą kasmet čia perėti grįžtantiems paukščiams. Patikrinus ledą paaiškėjo, kad jis jau pernelyg plonas ir gali neišaikyti talkininkų komandos.

Atsiprašome už sujauktus planus ir tikimės, kad Jūsų ryžtas gerais darbais padėti gamtai neišblės iki kitos talkos!

Nepastebėti ties 124–uoju automagistralės A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda kilometru esančios Krivėnų tvenkinio salos šiltuoju metų laiku beveik neįmanoma – pakeleivių akys užkliūva už pulkų aplink ją zujančių kirų ir žuvėdrų. Daugybės vandens paukščių prieglobsčiu vasarą tampanti sala yra gausiai tręšiama jų mėšlu, joje labai greitai suveši augmenija, todėl sala apželia ir tampa nebetinkama perėti vandens paukščiams.

Daugiau nei dešimtmetį kiekvieną pavasarį Lietuvos gamtos fondas tvarko Krivėnų salą – šalinama pernelyg išvešėjusi augmenija, krūmų sąžalynai. Pokyčius netruko pastebėti vandens paukščiai: pavasarį į salą sugrįžta vis daugiau rudagalvių ir paprastųjų kirų, upinių žuvėdrų, ančių, tilvikų, net į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų juodakaklių kragų.

0,9 ha ploto Krivėnų sala susiformavo dirbtinai, 1972 m. patvenkus Nevėžio intako, Striūnos upelio, slėnį. Nuo pat tvenkinio atsiradimo saloje vyko sparti augmenijos kaita. Čia gyvenanti paukščių kolonija palikdavo didelius kiekius trąšų: išmatų, maisto likučių, neišsiritusių kiaušinių, lizdo medžiagų. Dėl didelio trąšų kiekio saloje sparčiai augo žolės, krūmai ir medžiai, todėl ilgainiui čia neliko atvirų plotų, kuriuose vandens paukščiai galėtų perėti.

2001 metais salą ištyrę Lietuvos gamtos fondo darbuotojai nusprendė imtis jos gelbėjimo – saloje buvo iškirsti bei sudeginti visi vandens paukščiams perėti trukdantys medžiai ir krūmai. Nuo tada tvarkymo darbai vykdomi kiekvienais metais: rudenį arba žiemą nupjaunami aukštų žolių sąžalynai, nukapojamos medžių ir krūmų atžalos, kad pavasarį sala vėl galėtų atgimti priviliodama tūkstančius paukščių.