Vasaros pradžioje pražystanti plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus) – retas ir unikalus augalas, žavintis išskirtinio dydžio ir formos žiedais. Plačialapės klumpaitės labai jautrios ūkinei veiklai, nes sėklas subrandina tik 6-10 metais, o auga labai savitose buveinėse – ant kalkingų dirvožemių augančiuose retmiškiuose. Tokios vietos labai retos, todėl ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje šis augalas yra retas bei saugomas. Siekdamas išsaugoti Balsio ežero apylinkėse (Vilniaus m. savivaldybės teritorija) esančią plačialapės klumpaitės populiaciją, Lietuvos gamtos fondas Aplinkos ministerijos užsakymu įgyvendina šio augalo apsaugos veiksmų planą.

Vienoje labiausiai vilniečių pamėgtų vasaros maudyklų – prie Žaliųjų ežerų, Balsio ežero pietrytinėje pakrantėje, plačialapių ir mišriame miške yra 1,46 ha ploto plačialapės klumpaitės buveinė. Tačiau dėl kintančių buveinės sąlygų rūšies populiacija mažėja. Prie buveinės naikinimo prisideda ir poilsiautojai: dažnai lankosi augalo augavietėse, numindo augalus, užteršia vietovę šiukšlėmis, sunaikina ištisus plotus, savavališkai įrengdami nelegalias laužavietes. Tai stipriai žaloja plačialapės klumpaitės buveinę, kenkia populiacijos gausumui ir gyvybingumui. Poilsiautojai ne tik sudarko augalo buveines, bet ir tiesiogiai naikina plačialapes klumpaites: užuot pasidžiaugę įstabaus augalo grožiu, skina jo žiedus ar net iškasa visą augalą.

Siekiant išsaugoti gyvybingą plačialapės klumpaitės populiaciją Balsio ežero pietrytinėje pakrantėje, atlikti plačialapei klumpaitei tinkamos buveinės atkūrimo darbai: išretinti ir pašalinti krūmai bei jauni medeliai. Iš teritorijos pašalintos baltosios tuopos, stelbiančios plačialapės klumpaitės augavietę bei trukdančios formuotis vietinių medžių pomiškiui.

Greta buveinės atkūrimo darbų buvo vykdomos veiklos, kuriomis siekta sumažinti poilsiautojų poveikį retam augalui. Iš teritorijos pašalintos poilsiautojų paliktos šiukšlės. Sutvarkytos ir vietovei būdingais augalais apsodintos nelegalios laužavietės. Teritorija nuolat stebima ir tikrinama, ar joje lankytojai nelegaliai neformuoja naujų laužaviečių.

Siekiant sumažinti lankytojų poveikį retos rūšies buveinei, plačialapės klumpaitės augavietė aptverta apsaugine tinklo tvora. Žydinčiam augalui stebėti paliktas aptvertas takas per teritoriją, kuriuo einant bus galima pamatyti žydinčią plačialapę klumpaitę.

Išsaugoti plačialapę klumpaitę – mūsų pareiga ateities kartoms.

Lietuvos gamtos fondo informacija. S. Sinkevičiaus nuotr.