Ar prieš paukščių gripą yra nukreiptos Aplinkos ministerijos „užkardos“?

2006-02-28 | Temos: pranešimas spaudai

Esu biologas, kurio tyrimų objektas - laukiniai paukščiai, todėl seku visą paukščių gripo kaip gyvūnų ligos ir kaip žmonių psichozės eigą. Bet tai, kas vyksta paskutinius porą mėnesių Lietuvoje, verčia nebūti vien tik stebėtoju ir pabandyti apraminti visais būdais nepagrįstai didinamas visuomenės baimes.

Paskutinis lašas buvo Aplinkos ministerijos vasario 20 d. įsakymas, draudžiantis žieduoti ir gaudyti žiedavimo tikslais paukščius iki birželio 1 d., o visuomenei pristatomas „kaip dar viena užkarda plintančiam virusui“. Ministerijos pareigūnai dangstosi neva „nurodymais iš Briuselio“.

Pirmiausiai būtina pabrėžti, kad toks draudimas paskelbtas tik Lietuvoje. To nepadaryta net Vokietijoje, nors šioje šalyje nustatyta jau per 100 nuo paukščių gripo kritusių gulbių. Jei „Briuselio nurodymai“ egzistuotų, Vokietijoje žiedavimas nedelsiant būtų uždraustas.

Tarkim, kad šio draudimo atsiradimą lėmė tikras rūpestis Lietuvos piliečiais. Tačiau tuo netikėti verčia eilė klausimų, kuriems kol kas nėra jokių ministerijos paaiškinimų. Kodėl uždrausta žieduoti visus paukščius, nors iki šiol registruoti beveik visi užsikrėtimo paukščių gripo virusu atvejai nustatyti vandens paukščiams: gulbėms ir žąsims? Kodėl neuždrausta žvejyba Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, nors žvejams nuolat tenka būti vandens paukščių apsuptyje, traukti iš tinklų negyvus paukščius? Žvejų skaičius tikrai daug kartų didesnis nei žieduojančių paukščius. Kodėl neuždrausta tęsti mokslininkų, studentų vykdomus vandens paukščių tyrimus? Kodėl neuždrausta lankytis Rusnės saloje ir kitose Nemuno žemupio teritorijose, nes potvynio užlietose pievose iki gegužės mėnesio pabaigos laikosi šimtatūkstantiniai įvairių vandens paukščių būriai? Kodėl neuždrausta lankytis prie Kauno hidroelektrinės ir kitose gulbių, ančių masinio susitelkimo vietose? Žinoma, negalvoju, kad tokie draudimai reikalingi. Jei jie atsirastų, tai būtų toks pat nesusipratimas, kaip ir draudimas žieduoti paukščius. Todėl labai įdomu sužinoti draudimą rengusių Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento pareigūnų paaiškinimus, kodėl būtent paukščių žiedavimas yra toks išskirtinai pavojingas Lietuvos žmonėms.

Apskritai švaistymasis draudimais, apie kurių rengimą nebuvo jokios informacijos, yra labai žalingas, ypač esant dabartinei situacijai. Tokie Aplinkos ministerijos veiksmai tik dar labiau didina žiniasklaidos dosniai maitinamą masinę isteriją ir laukinių paukščių persekiojimo maniją. Jau dabar pavyzdžių begalės. Vasario 22 d. "Laikinosios sostinės" numeryje cituojama pensininkė "... Artimiausiu metu turbūt naikinsime ir greta mūsų sodybos esantį gandralizdį, kad gripo neatneštų iš šiltų kraštų parskrisiantys gandrai". Panašios kalbos sklando Šilutės, Raseinių, Skuodo rajonuose. Labiausiai įsibaiminę pradėjo naikinti net inkilus, ardyti kregždžių lizdus. Kokia bus reakcija, jei virusas bus rastas ir Lietuvoje?

Visi minėti veiksmai prieš laukinius paukščius yra absurdiški ir visiškai nepateisinami. Tačiau taip žmonės elgiasi dėl informacijos trūkumo. Būtent nuo informacijos gyventojams ką galima daryti ir kas nekelia pavojaus Gamtos apsaugos departamento pareigūnai privalėjo pradėti kovą su galimu paukščių gripo plitimu ir nepagrįsta gyventojų reakcija laukinių paukščių atžvilgiu.

Tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos Birdlife (www.birdlife.org) ekspertai informuoja, kad iki šiol nėra nei vieno patvirtinto atvejo, kad žmonės būtų užsikrėtę pavojinguoju gripu nuo laukinių paukščių. Taip pat nėra jokių priežasčių baimintis, kad ligą atneš migruojantys paukščiai. Iki šiol nėra nustatytas nei vienas atvejis, kad sveikas, galintis migruoti laukinis paukštis būtų užsikrėtęs pavojingąja viruso atmaina H5N1. Tūkstančių paukščių tyrimai patvirtina, kad 2005 metų rudeninės migracijos metu Azijos paukščiai ligos nepernešė į žiemavietes. Viruso plitimo analizė taip pat nepatvirtino sąsajų su paukščių migracijos keliais ar migracijų laiku. Iš tikrųjų dauguma ligos židinių į vakarus nuo Kinijos atsirado rudens pabaigoje – žiemą, kai nėra jokios paukščių migracijos. Be to, visi turimi duomenys rodo, kad užsikrėtę laukiniai paukščiai greitai žūna, todėl negali išplatinti ligos. Laukiniai paukščiai gaišta šalia užsikrėtimo vietos ir taip natūraliai apriboja viruso plitimą. Po vandens paukščių žūties Mongolijoje 2005 m. rugpjūčio mėnesį buvo ištirti 850 laukinių paukščių mėginiai ir nenustatyta nei vieno teigiamo testo.

Vis dėlto, jei ne migruojantys paukščiai platina paukščių gripą, tai kaip gi jis plinta? Ekspertai nurodo tris pagrindines ligos plitimo priežastis:

- nekontroliuojama ar neteisėta tarptautinė prekyba naminiais paukščiais ir paukštienos produktais;

Ligos židiniai Azijoje, Rusijoje išsidėstę prie pagrindinių kelių ir geležinkelių, o Turkija, Nigerija yra susijusios naminių paukščių prekybos ryšiais su Kinija. Todėl pirmiausiai jie yra siejami su prekyba naminiais paukščiais, ypač vištų, kurios, kaip teigia Birdlife International mokslo direktorius Leon Bennun: „dėl globalizacijos tapo labiausiai migruojančia pasaulyje paukščių rūšimi.“ Spalio 18 d. Italijos muitinė konfiskavo 3000 vištų, 36000 ančių kiaušinių ir 260 užšaldytų ančių neteisėtai importuotų iš Kinijos į Italiją. Neabejojama, kad pareigūnai aptinka tik nedidelę dalį neteisėtai vežamų prekių.

- tarptautinė prekyba laukiniais paukščiais;

2004 m. H5N1 virusas buvo nustatytas dviems paukščiams neteisėtai įvežtiems rankiniame bagaže iš Tailando į Belgiją. 2005 m. spalį Jungtinės Karalystės karantine nugaišo iš Surinamo importuota papūga, kuri buvo laikoma šalia iš Taivanio įvežtų paukščių. Reaguodama į tai, ES uždraudė laukinių paukščių importą į jos teritoriją. Tačiau baiminamasi, kad tai paskatins neteisėtą prekybą ir padidins pavojingų susirgimų platinimo riziką.

- užkrėsto paukščių mėšlo naudojimas žemės ūkyje ir žuvininkystėje;

Neapdoroto paukščių mėšlo naudojimas tręšimui ar pašarui tvenkiniuose auginamom žuvims labai paplitęs Azijoje ir Rytų Europos šalyse. Užsikrėtę virusu paukščiai išskiria virusą į aplinką kartu su išmatomis, todėl jų naudojimas žemės ūkio naudmenose ir tvenkiniuose gali tapti nauju infekcijos šaltiniu.

Siekdamos užbėgti už akių netinkamiems veiksmams, Pasaulio sveikatos organizacija (WHO), Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (OIE) parengė pranešimus visuomenei, kuriuose teigiama, kad: „neįmanoma kontroliuoti paukščių gripą naikinant laukinius paukščius, todėl to net nederėtų bandyti“. Net jei būtų nustatyta, kad laukiniai paukščiai perneša H5N1 virusą, bet kokie jų naikinimo, ypač šaudant, bandymai, tik dar pablogintų situaciją. Šaudymas priverčia paukščius pasklisti, o tuo pačiu išplatinti virusą naujose teritorijose.

Ką pagrindinių viruso H5N1 platinančių veiksnių kontrolės srityse nuveikė Aplinkos ministerija? Ministerijos Gamtos apsaugos departamentas be kitų funkcijų yra atsakingas už Lietuvos biologinės įvairovės, kurios neatskiriama dalis yra paukščiai, išsaugojimą ir ES Paukščių direktyvos įgyvendinimą Lietuvoje. Ką pareigūnai padarė, siekiant užkirsti kelią nepagrįstam laukinių paukščių, tuo pačiu ir saugomų rūšių persekiojimui, naikinimui? Ar ir šį kartą tai bus tik retoriniai klausimai?

Neva kovojant su virusu, migruojantiems laukiniams paukščiams skiriamas išskirtinis dėmesys yra netinkamas ir potencialiai pavojingas pastangų ir lėšų švaistymas.

 

 

Dr. Darius Stončius

Lietuvos gamtos fondas

 

Tel. 2310700