Miškas niekuomet nebūna vienodas, čia vyksta nuolatiniai nepertraukiami ilgalaikiai procesai, kuriuos retkarčiais teužsukant į mišką sunku pastebėti. Lankydami Lietuvos gamtos fondo Žingių miško pažintinį taką Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto studentai susipažino su miško kaip ekosistemos funkciniais ryšiais.

Kuriant gamtiniu požiūriu vertingą mišką, svarbu numatyti, kurie medžiai vertingiausi ir palikti juos gamtinės įvairovės išsaugojimui. Džiugu, jei senus vertingus medžius pavyksta išsaugoti gyvus, tačiau gamtinės įvairovės prasme ne mažiau vertinga ir negyva jų mediena – namai daugybei miške gyvenančių gyvybės formų. Palikdami savo miške daugiau negyvos medienos, sukursite buveines tūkstančiams smulkių miško gyventojų.

Gebėdami pažinti retas ar indikatorines rūšis, studentai žinos kuriose miško kertėse reikia elgtis ypač atsargiai. Žingių miško pažintinis takas įrengtas Asvejos regioniniame parke, Asvejos hidrografiniame draustinyje. 23,1 ha plote vyrauja beržų, eglių, pušų medynai. 1,5 km ilgio take išdėstyta 11 informacinių stendų.

Iš miško imant medieną geriausiai natūralius gamtos dėsnius atkartoja atrankiniai miško kirtimai, todėl atsakingai naudojant mišką jie siūlomi kaip alternatyva plyniems ir atvejiniams kirtimams. Atrankiniais kirtimais mediena iš miško paimama imituojant ekstremalias gamtos sąlygas arba paspartinant natūralius gamtoje vykstančius procesus – taip nepažeidžiama nuolatinė miško danga, formuojamas vertingas medynas. Eglynuose, siekiant atkartoti vėjavartas, medžiai kertami nedidelėmis grupelėmis, atveriant nedideles aikšteles ir leidžiant jose atsikurti kitų rūšių medžiams. Natūralios miško kaitos spartinimas atliekamas, kai kelių kartų medyne iškertami vyriausi medžiai ir atveriama erdvė pavėsyje augusiam pomiškiui. Pažintiniuose takuose galima susipažinti su įvairiais atrankinių kirtimų pavyzdžiais ir savo akimis įsitikinti, kad tokiu būdu iš miško paimant medieną ekosistemai kenkiama kur kas mažiau.

Žingių pažintiniame take galite pamatyti:

• Tikslingai atliekant retinimo kirtimus iš pušyno ir beržyno į plačialapių medyną performuojamą mišką ir tolesnę jo raidą.
• Miško atsikūrimą po plynų miško kirtimų ir palyginti jį su miško raida po atrankinių kirtimų, kuriuos atliekant nesunaikinama nuolatinė miško danga.
• Imituojant vėjo pažaidas atliktą atrankinį kirtimą, kurio dėka pagerintas jau esančių lapuočių augimas ir naujos lapuočių kartos žėlimas, taip eglyną paverčiant mišriu medynu.
• Skirtumus tarp miško tvarkymo naudojant atrankinius ir plynus kirtimus bei savininko sprendimu paliktą miško rezervatą, kur nevykdoma jokia ūkinė veikla.
• Įrengiant užtvanką atkurtą vandens lygį ir sukurtas buveines retiems miško organizmams.

• Medžių milžinų priežiūrą, siekiant bent iš dalies atkurti nuo jų priklausomoms rūšims tinkamas sąlygas.
• Pavyzdį, kaip palaikomas optimalus negyvos medienos kiekis, taip sukuriant buveines daugybei miško organizmų.