Konferencija „Pamestos žvejybos įrangos surinkimas Baltijos jūroje“

2013-03-17

Kovo 18-19 dienomis Vilniuje, viešbutyje „Radisson Blu“ (Konstitucijos pr. 20) vyks projekto „Pamestos žvejybos įrangos surinkimas Baltijos jūroje“ baigiamoji konferencija. Renginyje pamestos žvejybos įrangos Baltijos jūroje problemą aptars projekte dalyvavę mokslininkai ir kiti aplinkosaugos ekspertai. Lietuvos gamtos fondo ir Pasaulio gamtos fondo atstovybės Lenkijoje (WWF Polska) 2012-2013 m. įgyvendinto projekto metu iš Baltijos jūros ištraukta 21 275 kg nuskendusių tinklų, kurių bendras ilgis siekia 135 km – lygus keliui nuo Vilniaus iki Panevėžio.

Baltijos jūroje kiekvienais metais pametama nuo 52 iki 95 tonų žvejybos tinklų. Pamesti tinklai ir kita žvejybos įranga – tai ne tik Baltijos jūros dugne gulinčios šiukšlės, tačiau ir grėsmė jūros ekosistemai. Nuskendę laivai, jų dalys bei kiti jūros dugne esantys kliuviniai apsiveja pamestais žvejybos tinklais, taip virsdami povandeniniais spąstais, į kuriuos įkliuvusios žūsta žuvys, vandens paukščiai ir kiti jūros gyvūnai. Tyrimų duomenimis, po vandeniu besidraikantys tinklai pirmus tris mėnesius sužvejoja apie 20 proc. žuvies kiekio, kurį pagautų ką tik pastatyti tinklai. Atsižvelgiant į vietovės sąlygas ir pakrantės uždarumą, po 2 metų atsitiktinis „laimikis“ sumažėja iki 6 proc. Ši netyčinė žvejyba naikina jautrias jūros žuvų populiacijas, jau ir taip stipriai nukentėjusias dėl pernelyg intensyvios žvejybos.

2012-2013 m. Lietuvos gamtos fondas kartu su Pasaulio gamtos fondo atstovybe Lenkijoje įgyvendino projektą „Pamestos žvejybos įrangos surinkimas Baltijos jūroje“. Viena reikšmingiausių veiklų – pamestos žvejybos įrangos surinkimas Lietuvos ir Lenkijos teritoriniuose vandenyse. Lenkijai priklauso keliskart didesnis jūros plotas (Lenkijos 40 429 km2, Lietuvos – 9 049 km2,), todėl darbai vykdyti skirtingu intensyvumu. Lenkijos rytinėje pakrantės dalyje, kurioje 2012 m. liepos 5 – 14 d. dirbo laivas WŁA-11, likusieji trys Lenkijos laivai atliko darbus birželio 18 – rugpjūčio 31 d. Lietuvoje į dugną nugrimzdusių žvejybos tinklų traukimo rajonai buvo parinkti atsižvelgiant į žvejybos intensyvumą statomais tinklais priekrantės vandenyse. Narų pagalba dugnas valytas 16 dienų, su specializuota įranga šukuojant dugną – 12 dienų. Per šį laikotarpį iš Lenkijos ir Lietuvos teritorinių vandenų ištraukta 21 275 kg nuskendusių tinklų, kurių bendras ilgis siekia 135 km – lygus keliui nuo Vilniaus iki Panevėžio. Dauguma surinktų paskendusių tinklų buvo traukiamieji: 90 proc. Lenkijoje ir 100 proc. Lietuvoje.

Atliekant žvejų ir laivų savininkų apklausą, paaiškėjo, kad dalis jų yra suinteresuota šios problemos sprendimu, nes pamesta žvejybos įranga kelia jiems ekonominius nuostolius: už jos užkibę prarandami masalai, nutraukiami nauji tinklai; tokios vietos nepatrauklios povandeniniam turizmui. Tačiau realybėje dažnai nutinka taip, kad net užkabinę pamestus tinklus žvejai dažnai juos meta atgal per bortą, nes laivo denyje jie trukdo darbui, o parvežus į krantą sudėtinga rasti vietą jų sandėliavimui; žvejai už šią veiklą negauna jokio atlygio. Viena esminių projekto įžvalgų – reikalingas specialus fondas, kuriais finansiškai skatintų žvejus užsiimti šia veikla ir traukti iš Baltijos jūros paskendusią žvejybos įrangą. Analizuojant surinktos įrangos sandėliavimo ir utilizavimo galimybes paaiškėjo, kad regione ši problema nėra išspręstą, tokias atliekas galima atiduoti nebent į pavojingų atliekų aikšteles, o nesant kompensavimo mechanizmų šios papildomos išlaidos tik dar labiau atgraso žvejus.

Greičiau aptikti ir ištraukti iš jūros pamestą žvejybos įrangą padės interaktyvus povandeninių kliuvinių žemėlapis ir duomenų bazė sieciwidma.wwf.pl. Bendradarbiaujant sukurta kliuvinių duomenų bazė padės sumažinti pamestos žvejybos įrangos žvejybos mastą bei laivybai ir narų saugumui kylančias grėsmes. Žinodami kliuvinius laivų kapitonai galės juos apiplaukti ir taip sumažinti riziką, kad už jų užkliuvę bus prarasti žvejybos tinklai.

Būtinybė valstybėms bendradarbiauti siekiant mažinti pametamų žvejybos įrankių kiekius ir netyčinės žvejybos pasekmes pabrėžta ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Atsakingos žuvininkystės kodekse.