Siekiama susitarti dėl Natura 2000 tvarkymo ir apsaugos priemonių

2012-01-30

ES priklausiančios Šiaurės šalys – Suomija, Švedija ir trys Baltijos valstybės bandys susitarti dėl Europos svarbos saugomų teritorijų – Natura 2000 tvarkymo ir apsaugos priemonių.

Taip vadinamam Borealiniam gamtiniam regionui priklausančių penkių ES šalių gamtos apsaugos specialistai, nevyriausybinių organizacijų atstovai š.m. sausio 25-26 dienomis susitikę Helsinkyje svarstė, kaip geriau prižiūrėti Natura 2000 teritorijas, kad jose neišnyktų saugomos gamtinės buveinės ir rūšys. Iš viso šiame susirinkime, kuris vadinamas Borealiniu biogeografiniu seminaru, dalyvavo virš 80 dalyvių. Tai nauja Europos Komisijos iniciatyva, kurios tikslas, sutelkus valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir mokslo įstaigų atstovus, sukurti geriausias tvarkymo, priežiūros ir apsaugos rekomendacijas 18-ai borealinio ekoregiono gamtinių buveinių.

Ši iniciatyva kilo po to, kai Europos Komisija atliko gamtinių buveinių, saugomų Natura 2000 teritorijose, vertinimą. Nuo 1992 m. Europos Sąjungos (ES) šalys gerokai išplėtė Europos svarbos teritorijų Natura 2000 tinklą ir jis dabar užima net 18 % ES sausumos ploto ir jūrų paviršiaus. Atrodytų, kad tokiame dideliame plote galima užtikrinti visų 200 gamtinių buveinių ir daugiau kaip 1000 rūšių, įtrauktų į Buveinių direktyvą apsaugą. Europos Komisijos Buveinių direktyva įpareigoja šioms buveinėms sukurti palankų apsaugos statusą. 2010 m. įvertinus Natura 2000 teritorijose šių saugomų buveinių ir rūšių būklę, paaiškėjo, kad tik 17 % jų gali mėgautis palankiu apsaugos statusu. Visos kitos buveinės ar rūšys, nežiūrint į tai, kad oficialiai saugomos Natura 2000 teritorijose, kenčia nuo įvairiausių neigiamų faktorių, kaip antai, gruntinio vandens lygio žemėjimo, svetimžemių rūšių įsigalėjimo, tradicinio pievų ganymo stokos ir panašiai.  

Naujojo biogeografinio seminaro metu, kuris prasidėjo Borealinio ekoregiono šalių susitikimu, turėtų būti atsakyta į 4 pagrindinius klausimus:
•    kokios pagrindinės problemos lemia nepalankią buveinių ir rūšių apsaugos būklę,
•    kokios informacijos trūksta gerai apsaugos būklei palaikyti,
•    kokie egzistuoja geri apsaugos pavyzdžiai, kuriuos būtų galima pritaikyti ir kitose regiono šalyse,
•    kokie įmanomi ES Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo modeliai, siekiant apsaugoti šiam regionui būdingus saugomų buveinių tipus ir augalų bei gyvūnų rūšis.

Sausio 25-26 d. Helsinkyje vyko pirmasis „bandomasis“ Borealinio ekoregiono biogeografinio pasitarimo etapas. Kadangi tai pirmasis tokio tipo pasitarimas, tai dalyvavo ir EK atstovai, kurie vėliau bandys įvertinti Helsinkio patirtį ir pritaikyti ją kitų Europos ekoregionų biogeografinių seminarų metu.

Visos Europos gamta suskirstyta į 9 biogeografinius regionus. Lietuva priklausio labiau šiauriniam tipui – borealiniam biogeografiniam regionui. Dar yra Alpinis, Atlantinis, Juodosios jūros, Kontinentinis, Makaronezinių salų, Viduržemio jūros, Panoninis ir Stepinis biogeografiniai regionai. Kadangi suvienytos Europos gamta tokia pat skirtinga, kaip ir jos kultūra, tradicijos, kalbos ir kraštovaizdis, tai ir gamtos apsaugos pasiekimai arba trūkumai vertinami tik vieno biogeografinio regiono rėmuose. Taigi, šis procesas prasidėjęs Helsinkyje nusiris per kitų šalių sostines ir pirma buveinių tvarkymo ir rūšių apsaugos diskusijų banga baigsis tik 2015 m. pabaigoje. Rekomendacijos dėl buveinių tvarkymo ir rūšių apsaugos nebus privalomos valstybėms narėms. Tačiau tikimasi, kad savanoriškai įgyvendinant biogeografiniuose seminaruose numatytas priemones pavyks įgyvendinti pagrindinį naujosios ES biologinės įvairovės apsaugos strateginį tikslą – iki 2020 m. pasiekti, kad visiems 200 į Buveinių direktyvą įtrauktų buveinių ir virš 1000 gyvūnų ir augalų rūšių nebekiltų jokios rimtos grėsmės ir joms būtų galima suteikti „geros apsaugos būklės“ statusą.

 

Informaciją parengė Edmundas Greimas.