Rusnės saloje dar sovietų sąjungoje būdavo vykdoma intensyvi žemdirbystė. Pievos būdavo prižiūrimos, šienaujamos. Tačiau po sovietų sąjungos žlugimo ūkinė veikla beveik buvo nutraukta, o dirbami plotai tapo apleisti. Dėl to saloje pradėtas vykdyti gamtosauginis ūkininkavimas siekiant išsaugoti sparčiai pradėjusias nykti retų paukščių populiacijas.

Rusnės salos pievų priežiūrai buvo skiriama daug dėmesio, Europos krantų apsaugos sąjungos ir Lietuvos gamtos fondo pastangomis Rusnės saloje kas du trys metai buvo nušienaujamos niekieno nenaudojamos apleistos pievos, kad neapaugtų krūmais. Buvo manoma, kad nenaudojamos pievos laikinas reiškinys, kad vėliau tos pievos bus reikalingos. 2001-2002 m. Rusnės gamtos fondas (RGF) drauge su partneriais „Rusnės kaimo turizmo draugija“ bei Kintų buriuotojų klubu „Marių burės“ vykdė PHARE ACCESS partnerystės projektą „Vietinių NVO iniciatyva, kuriant subalansuotos plėtros ir vietinės paramos tinklą Pamaryje“. Projekto vykdymo metu buvo Rusnės bei Kintų seniūnijose įrengti informaciniai centrai, pradėtas vystyti kaimo turizmas, sukurti nauji verslai, į kuriuos įsitraukė vietinė bendruomenė.

Žemės ūkyje taip pat įdiegtos naujovės: pradėtas gaminti šienainis, kuriuo pradėjus šerti karves pagerėjo pieno primilžis. Pasinaudodami prancūzų pavyzdžiu Plungėje, Rusnės ūkininkai padedami tų pačių prancūzų įsteigė pieno supirkimo kooperatyvą Rusnėje. Pagerėjo ne tik tiekiamo pieno kokybė, bet atsirado ir naujų darbo vietų.

2000-aisiais praūžęs minėtas uraganas „Anatolijus“ pridarė daug nuostolių: apdraskė stogus, išdaužė langus ir Uostadvaryje nebeveikiančios žemės ūkio bendrovės turtas (gamybiniai pastatai) nyko akyse. Jų niekas neberemontavo. Matydami beviltiškai nykstančius pastatus kai kurie bendrovės pajininkai ėmėsi ryžto ir išpirko iš bendrovės dalį pastatų, kuriuos pasiremontavę pritaikė galvijų laikymui. Atsirado geresnės sąlygos galvijams ir ūkių plėtrai. Taip Uostadvario kaime įsikūrė trys stambesni ūkininkai, kurie šiuo metu laiko apie 150 galvijų. Du ūkininkai užsiregistravo ekologinius ūkius.

Tuo pačiu buvo svarstomi įvairūs variantai, kad pievų priežiūrai nereikėtų didelių kasmetinių išlaidų, o jų priežiūrai išleisti pinigai atsipirktų. 2003 metais Lietuvos gamtos fondo buvo parašytas projektas, kurį finansavo Mažųjų projektų programa (PAF, MPP) jo vykdomo metu nupirkta 15 grynaveislių „Hereford“ veislės karvių ir vienas bulius. Gamtosauginio ūkininkavimo projektas pradėtas įgyvendinti 56 ha plote Uostadvario polderinių pievų teritorijoje. Ganant mėsinius galvijus buvo sumanyta prižiūrėti Uostadvario, o vėliau ir kitas Rusnės salos pievas.

Mėsinių gyvulių priežiūrą vietos ūkininkai vykdė pagal sudarytas gyvulių priežiūros ir pievų šienavimo sutartis. Pagal projekte numatytą schemą visi gimę buliukai kaip atlygis už darbą tapo ūkininko nuosavybe, o telyčaitės grįžo į motininę bandą arba perduodamos naujiems, į projekto veiklą įsijungiantiems ūkininkams. Atrodė, kad ūkininkai labai geromis sąlygomis, gavo darbo priemones, kuriomis galėjo vystyti mėsinę galvijininkystę palaikant simbiozę tarp gamtos ir ūkinės veiklos Rusnės saloje. Pirmieji du ūkininkai šios veiklos atsisakė, nes perėjo į ekologinius ūkius.

Ekologiniuose ūkiuose tokia veikla draudžiama. Tada veiklos ėmėsi kiti ūkininkai. Tačiau šiuo metu Pasibaigus projekto veiklai Lietuvos gamtos fondas kartu su vietos ūkininkais planavo tęsti pradėtą veiklą, kad Rusnės saloje paplistų tvarus ūkininkavimo būdas. Planavo išplėsti pievų plotus, padidinti gyvulių bandą, į šią veiklą įtraukti daugiau salos ir pamario ūkininkų. Buvo tikėtina, kad ateityje taip ūkininkauti bus perspektyvu, nes ES vis daugiau dėmesio ir lėšų skyrė agroaplinkosaugos priemonėms.

Tačiau nieko gero nežadanti gyvulininkystės sektoriaus būklė pastaruoju metu atgraso vietinius ūkininkus imtis mėsinių galvijų auginimo. Nors ūkininkai aprūpinami ir žemės ūkio inventoriumi, ir pašaru bei kaip atlygį gauna prieauglį, dauguma vietinių žmonių nori tęsti tradicinį ūkininkavimą, t.y. gaminti pieno produkciją. Pieniniai galvijai yra kur kas lepesni, reikalauja daugiau pastangų priežiūrai. Ėsdami tik geros kokybės žolę pieninės karvės netinka neatkurtų pievų priežiūrai pamaryje. Todėl pamario pievų priežiūra kol kas įmanoma tik aplinkosauginių fondų paramos dėka.