Lietuvos gamtos fondas http://www.glis.lt/?site=1 <table border="0"> <tbody> <tr> <td rowspan="2"> <p style="text-align: justify;"><strong>Lietuvos gamtos fondas</strong> - labdaros paramos fondas, veikiantis tam, kad būtų i&scaron;saugota sveika ir nepažeista Lietuvos gamtinė aplinka.</p> <p style="text-align: justify;">LGF yra Pasaulio gamtos fondo (WWF) partneris Lietuvoje ir Pasaulio gamtos sqjungos (IUCN) narys.</p> </td> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=107" border="0" /></td> </tr> <tr> <td><img src="http://www.glis.lt/image.php?id=105" border="0" /></td> </tr> </tbody> </table> lt Medis mieste – ne problema, o galimybės http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=692 <p style="text-align: justify;">Pastaruoju metu kyla daug aistrų dėl medžių mieste. Vieni juos pjauna, nes taip numatyta statybų plane, kiti piktinasi jų rudenį visur prikrintančiais lapais, treti tvirtina, kad kiekvienas medis mieste yra vertybė. Kaip rasti kompromisą?</p> <p style="text-align: justify;">Vis daugiau žmonių susivokia, kokią įvairialypę naudą teikia miestų želdiniai ir ypač medžiai. Kar&scaron;tą dieną jie ne tik suteikia &scaron;e&scaron;ėlį, bet ir vėsina bei drėkina aplinkos orą kaip tikri kondicionieriai. Jie sugeria didelę dalį automobilių i&scaron;metamų ter&scaron;alų ir taip apsaugo mūsų plaučius nuo jų. Palei gatves augantys medžiai taip pat slopina transporto srauto sukeliamą triuk&scaron;mą. Medžiai su&scaron;velnina miesto architektūrą savo lajomis, suteikia gyvybės pojūtį miesto erdvėms. O kur dar slyvų žydėjimas pavasarį, liepų kvapas vasarą ar besikeičiančios klevų lapų spalvos rudenį. Pliusų galima rasti ir daugiau.</p> <p style="text-align: justify;">Tačiau nepatogumų taip pat yra. Medžiai auga ir didėja ir kartais savo lajomis pernelyg užtamsina &scaron;alia stovinčių namų patalpas. Medžių nepatrauksi, todėl miesto plėtra kartais nurėžia jiems vir&scaron;ūnes ar kerta tiesiai medžiams per &scaron;aknis tiesiogine &scaron;ių žodžių prasme. Miestuose augantys medžiai dažnai pradeda skursti dėl nepalankių jiems augimo sąlygų. Pavyzdžiui, pažeistų &scaron;aknų tiesiant požeminius kabelius, per mažo aplink juos esančio atviro žemės ploto, per kurį medis gauna vandens. Nusilpę jie tampa neatsparūs smarkiems vėjams ar stipriam snygiui ir kartais lūžta ar nuvirsta, sukeldami pavojų žmonėms ir jų turtui. Problemas kuria ir nekvalifikuotas medžių genėjimas, kai dėl netinkamai nupjautų &scaron;akų į medį įsimeta puvinys arba i&scaron;balansuojamas lajos svoris ir medžiui padidėja rizika i&scaron;virsti.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1774" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">Dalį problemų galima i&scaron;spręsti protingu, į medžių augimą ir jų poreikius atsižvelgiančiu planavimu. Pavyzdžiui, patalpų užtamsinimo galima i&scaron;vengti medžius sodinant reikiamu atstumu nuo pastatų, o ne galvojant, kad maža eglutė ir liks visada tokia, ir pasisodinant ją tiesiai po langais. Norint tiesti požeminius kabelius, galima ne kasti griovius nukertant medžių &scaron;aknis, o naudoti horizontalų betran&scaron;ėjinį gręžimą. &Scaron;iais laikais lengva net ir i&scaron;kasti duobes &scaron;alia medžių beveik nepažeidžiant jų &scaron;aknų, kai tam naudojami vakuuminiai ekskavatoriai ir suspausto oro kastuvai.&nbsp; Bet ką daryti su tais medžiais, kurie jau turi problemų &ndash; įsimetęs puvinys, i&scaron;balansuota laja, beply&scaron;tantis kamienas ar kelios nudžiūvusios &scaron;akos? Čia gali padėti sertifikuoti arboristai.</p> <p style="text-align: justify;">Arboristai &ndash; tai medžių priežiūros specialistai, kurie įvairiomis technikomis siekia užtikrinti medžio ilgaamži&scaron;kumą ir sveikatą bei žmonių saugumą &scaron;alia tokių medžių. Jų naudojamos technikos yra įvairios &ndash; tai ir skirtingų tipų genėjimas, ply&scaron;tančių kamienų sujungimas specialiomis, į žievę neįaugančiomis jungtimis, &scaron;akų parėmimas, dirvožemio po medžio laja i&scaron;purenimas, medžio &scaron;aknų pamaitinimas specialiais mi&scaron;iniais ir daugelis kitų. Net jei medis auga per arti pastato ir savo laja jį užtemdo, arboristai gali padėti i&scaron;spręsti problemą ne nukirsdami medį, o tiesiog apgenėdami ir pažemindami jo lają. Norint atlikti tokį darbą tinkamai, reikia daug žinių. Todėl tikrai ne kiekvienas, kuris nupjauna kelias &scaron;akas, yra arboristas, kaip ir nevadiname gydytoju to, kuris tiesiog turi pakuotę penicilino tablečių. Labai džiugu, kad medžių priežiūros kultūra Lietuvoje plinta ir kad vis dažniau dėl probleminių medžių ie&scaron;komi ne medžių kirtėjai, o sertifikuoti arboristai, kurie daugeliu atvejų randa sprendimą, kad ir žmonių saugumas būtų užtikrintas, ir medžiai i&scaron;saugoti.</p> <p style="text-align: justify;">Arboristų žinios ir įdirbis taip pat labai pasitarnauja, kai norima i&scaron;saugoti medžius senolius, kurie yra svarbūs ne tik kaip istoriniai ir gamtos paminklai, bet kartu ir kaip gyvenamoji vieta daugeliui retų ir nykstančių gyvybės formų, pradedant nuo kerpių ir grybų ir baigiant &scaron;ik&scaron;nosparniais ir pelėdomis. &Scaron;iame video klipe arboristai trumpai pristato savo darbą Kauno Ąžuolyne, kur vykdoma dalis Lietuvos gamtos fondo LIFE Osmoderma projekto veiklų.</p> <p style="text-align: justify;"><iframe frameborder="0" height="315" src="https://www.youtube.com/embed/pa_WlnPzRSU" title="YouTube video player" width="560"></iframe></p> <p style="text-align: justify;">O kas yra video klipe minima gyvastinga mediena? Tai &ndash; gamtoje esanti negyva mediena, kurioje gyvena ir ja maitinasi įvairūs vabzdžiai, vėžiagyviai, grybai, kerpės ir kitos gyvybės formos. Nudžiūvusios &scaron;akos, dalis ar visas pūvantis medžio kamienas, kelmas ir jo negyvos &scaron;aknys yra daugybės organizmų namai. Tai gal ir malkos ar lentos taip gali būti pavadintos? Nors &scaron;i medienos produkcija irgi yra negyva mediena, bet nuo to ji netampa gyvastingąja. Pastarojoje i&scaron; tikro toliau vyksta gamtos procesai ir ji yra pilna gyvybės. Gyvastinga mediena paprastai gamtoje yra veikiama kritulių, saulės ir besikeičiančių oro sąlygų. Medienai vis labiau trūnijant, joje apsigyvena vis kitos rū&scaron;ys. Kai kurios jų yra itin retos visoje Europoje, pavyzdžiui, niūriaspalvis auksavabalis (<em>Osmoderma eremita</em>) &ndash; tai vabalas, gyvenantis senuose, trūnijančiuose ąžuoluose. Daugiausiai &scaron;ios retenybės atstovų Lietuvoje yra įsikūrę ne kur kitur, o Kauno Ąžuolyno parke, kuriame gausu jau kelis &scaron;imtmečius skaičiuojančių medžių galiūnų &ndash; niūriaspalviams auksavabaliams tinkamiausių buveinių.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1775" border="0" /></p> <p style="text-align: justify;">Medis kaip ir kiekviena gyva būtybė turi savų poreikių, kuriuos būtina patenkinti, kad jis augtų sveikas ir stiprus. Nes stiprus medis duoda daug daugiau naudos ir nekelia problemų. Todėl kviečiame medžiais rūpintis į pagalbą pasitelkiant arboristus ir medžiams draugi&scaron;kas technologijas.</p> Tue, 27 Apr 2021 13:10:38 GMT Žemės ūkio ekspertas: „Ūkininkauti sugeba tik patys stipriausi“ http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=691 <p style="text-align: justify;"><strong>&bdquo;</strong><strong>Būtina užtikrinti, kad aplinką tausojantis ūkininkavimas galėtų būti ekonomi&scaron;kai perspektyvus ir pelningas&rdquo;, &ndash;</strong><strong> neabejoja žemės ūkio srities ekspertas, mokslininkas ir praktikas Romualdas Zemeckis. Jo teigimu, būtina tvaraus ūkininkavimo sąlyga yra ne tik draugi&scaron;kumas aplinkai, bet ir ekonominė nauda. Artėjant konkurso &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas&ldquo; parai&scaron;kų teikimo pabaigai, su R. Zemeckiu kalbamės tvaraus ūkininkavimo aktualijas.</strong><strong></strong></p> <p style="text-align: justify;"><strong>Jau daugiau nei </strong><strong>30 metų</strong><strong> esate susijęs su žemės ūkio sritimi. Kaip keičiasi ūkininkavimas Lietuvoje? Kokias bendras tendencijas pastebite?</strong><strong></strong></p> <p style="text-align: justify;">Gyvenime viskas keičiasi. Mano profesinės karjeros metu pasikeitė trys santvarkos ir žemės ūkio politikos. Teko dirbti tarybinėje, nepriklausomoje, o dabar Lietuvai esant ES sudėtyje. Labai patobulėjo naudojama technika ir technologijos, i&scaron;augo augalų derlingumas, gyvulininkystės produktyvumas ir produkcijos kokybė. Tačiau nuo to ūkininkui lengviau nepasidarė, nes kartu i&scaron;augo konkurencija vidaus ir užsienio rinkose, įvairūs kokybiniai, aplinkosauginiai reikalavimai, susikūrė įvairių įstaigų, siūlančių pagalbą ar kontroliuojančių veiklą, skaičius, reikia vis daugiau žinių ne tik renkantis efektyviausias technologijas, bet ir vartotojų poreikius. I&scaron;gyventi ir sėkmingai ūkininkauti sugeba tik patys stipriausi, kiti &scaron;ios veiklos atsisako, o, norėdami i&scaron;laikyti ry&scaron;į su žemės ūkiu, pereina dirbti konsultantais, vadybininkais, valdininkais, bando turimas žinias panaudoti politikoje.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Ar ūkininkavimas ir tvarumas, draugi&scaron;kumas aplinkai yra lengvai suderinami dalykai?</strong><strong></strong></p> <p style="text-align: justify;">Žemės ūkis užima unikalią vietą Lietuvos, kaip ir visos Europos Sąjungos visuomenės, aplinkos ir ekonomikos &scaron;erdis. Žemės ūkio veiklą palaiko geros aplinkos sąlygos, leidžiančios ūkininkams naudotis gamtos i&scaron;tekliais, gaminti produkciją ir užsidirbti pragyvenimui. Savo ruožtu, žemės ūkio lė&scaron;omis remiamos ūkininkų &scaron;eimos ir kaimo bendruomenės, o žemės ūkio produktų gamyba &ndash; visa visuomenė. Todėl&nbsp;Europos Sąjungos bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) derinami socialiniai, ekonominiai ir aplinkosaugos požiūriai, siekiant tvarios ES žemės ūkio sistemos. Tolesnių veiksmų &scaron;ioje srityje bus imtasi būsimoje BŽŪP, kuri bus grindžiama nauja ir platesnio užmojo žaliąja struktūra. Tai yra visos ES politikos kryptis, kuri bus įgyvendinama ir Lietuvoje.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Kokias pagrindines problemas reikėtų spręsti, norint ūkininkauti tvariau?</strong></p> <p style="text-align: justify;">Nuo Lietuvos narystės ES pradžios žemės ūkio kartu su maisto perdirbamąja pramone makroekonominiai rodikliai gerėjo. Tačiau, kaip rodo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkų atlikta analizė, pastaraisiais metais į gamybos apimčių didinimą ir eksportą orientuota gamybos strategija ne tik nepadėjo gerinti ūkių ekonominių rezultatų, bet dar ir didino veiklos riziką perteklinės žemės ūkio produkcijos pasiūlos globalioje rinkoje ir klimato kaitos i&scaron;&scaron;ūkių sąlygomis. Pagaliau ne tik mokslininkams, bet ir politikams bei ūkininkams tampa akivaizdu, kad reikia ie&scaron;koti naujų veiksnių, kurie ūkininkavimą daro pelningą. Darbo na&scaron;umas Lietuvos žemės ūkyje gerokai atsilieka nuo ES &scaron;alių vidurkio, eksporte vyrauja žaliavos, o auk&scaron;tos pridėtinės vertės produktų gaminama ir eksportuojama mažai. Tai neigiamai veikia ūkių pajamas.</p> <p style="text-align: justify;">Lietuva yra maža &scaron;alis, todėl reikėtų siekti ne gamybos apimčių didinimo, bet orientuotis gaminti auk&scaron;čiausios kokybės produkciją, kuri turi paklausą ir galima gauti gerą kainą. Pavyzdžiui, dauguma žino &scaron;veicari&scaron;kų prekių, ypač laikrodžių kokybę. Žino, kad jie brangūs, bet perka. Lietuvai reikėtų siekti pana&scaron;aus tarptautinio pripažinimo dėl gaminamų žemės ūkio ir maisto produktų. Vartotojai darosi vis reiklesni ne tik galutinei produkto kokybei, skoniui bei i&scaron;vaizdai, bet ir naudojamam gamybos būdui. Į mūsų gaminamų produktų pirkėją, kad ir kas jis ar ji būtų, reikia žiūrėti kaip į artimą draugą ar net &scaron;eimos narį. Juk savo vaikams stengiamės duoti tik geriausią maistą. Tikiu, kad keičiant gamybos būdą ir požiūrį, ne tik didės ūkių pajamos, bet ir bus labiau tausojama aplinka.</p> <p style="text-align: justify;"><img src="http://glis.lt/image.php?id=1771" border="0" /><br /><span style="font-style: italic;">R. Zemeckis su dukra Sofija</span></p> <p style="text-align: justify;"><strong>Kalbant apie tvarų ūkininkavimą, kokios &scaron;alys yra pasaulio lyderės? Kokių gerųjų pavyzdžių galėtume pasimokyti?</strong></p> <p style="text-align: justify;">Gyvybingi ūkiai yra žemės ūkio pagrindas. Negalėdamas užtikrinti stabilių ir pelningų pajamų, bet koks ūkis negalėtų gaminti produktų ir teikti paslaugų visuomenei. Todėl būtina turėti ir priemonių ūkių ekonominiam gyvybingumui užtikrinti. Jos turi būti tvarios ir orientuotos į tai, kaip turimi gamtos i&scaron;tekliai gali būti veiksmingai bei atsakingai naudojami, siekiant užtikrinti deramą gyvenimą, nepakenkiant aplinkai. Tvari žemės ūkio sistema priklauso nuo aktyvių ir iniciatyvių ūkininkų, todėl būtina užtikrinti, kad aplinką tausojantis ūkininkavimas galėtų būti ekonomi&scaron;kai perspektyvus ir pelningas. Visos ekonomi&scaron;kai i&scaron;sivysčiusios &scaron;alys dažniausiai yra ir tvaraus ūkininkavimo lyderės.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Kaip Lietuva atrodo &scaron;iame kontekste? Ar Lietuvos ūkininkams labiau pradeda rūpėti darna su gamta?</strong></p> <p style="text-align: justify;">To reikėtų klausti pačių ūkininkų. Be to, rūpestis ir konkretūs veiksmai yra skirtingi dalykai: man kažkas gali rūpėti, bet a&scaron; nieko dėl to nedarysiu. Viso sektoriaus, o kartu ir ūkio tvarumą sudaro socialinis, ekonominis ir aplinkosaugos kriterijai. Mano supratimu, rūpestis gamta gal ir didėja, ypač tose srityse, kur gaunama finansinė parama, yra teisės aktų įpareigojimai ar vartotojai moka auk&scaron;tesnę kainą už pagamintą produkciją. Kad ir kaip Lietuvos ar kitos &scaron;alies ūkininkui rūpėtų darna su gamta, daugiausiai įtakos turės ūkio ekonominiai rodikliai.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Esate komisijos, kuri rinks konkurso &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas&ldquo; nacionalinį laimėtoją, narys. Dalyviai kviečiami teikti parai&scaron;kas iki balandžio 30 d. konkurso internetiniame puslapyje </strong><a href="https://www.baltijosukininkas.com/"><strong>baltijosukininkas.com</strong></a><strong>. Kaip manote, ar &scaron;is ir pana&scaron;ūs konkursai gali paskatinti tvaresnį ūkininkavimą? </strong></p> <p style="text-align: justify;">Labai smagu, kad tokie konkursai vyksta, ir tikiu, kad jie gali tapti tam tikru paskatu pasidžiaugti jau nuveiktais darbais, pasidalinti patirtimi bei judėti tolyn. Visgi norėčiau, kad darbas &scaron;ioje srityje būtų nuolatinis, nenutrūkstamas, o tvarus ūkininkavimas būtų plačiau nu&scaron;viečiamas, geriau suprantamas visuomenei.</p> Fri, 23 Apr 2021 10:43:25 GMT Konkurse įvertinti ūkininkai – apie tvaraus ūkininkavimo naudą ir „pašalinį“ poveikį http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=690 <p style="text-align: justify;">&bdquo;Žmogi&scaron;kas džiaugsmas, kuris gimsta i&scaron; gyvenimo darnoje su gamta&rdquo; &ndash; tokį netikėtą &bdquo;pa&scaron;alinį&rdquo; tvaraus ūkininkavimo poveikį įvardijo Ilzenbergo dvaro ūkio atstovai. Dar 2019 metais tapę Pasaulinio gamtos fondo (WWF) kartu su organizacijos partneriais organizuojamo konkurso &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas&ldquo; nacionaliniais laimėtojais, jie skatina savo kolegas plačiau pasidomėti tvaria ūkininkyste ir pradėti taikyti jos principus. Na, o tvariai ūkininkaujančius &ndash; dalyvauti &scaron;ių metų konkurse, kurio atranką Lietuvoje organizuoja Lietuvos gamtos fondas. Laukdami rytoj, kovo 20-ąją, minimos pasaulinės Žemės dienos, su ūkio atstovais kalbamės apie draugi&scaron;ką gamtai ūkininkavimą.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Papasakokite apie savo ūkį, kuris užpernai tapo nacionaliniu nugalėtoju. Kuo jis i&scaron;skirtinis?</strong></p> <p style="text-align: justify;">Harmonijoje su gamta dirbančio Ilzenbergo dvaro ūkio ilgalaikis siekis &ndash; tapti pirmaujančiu natūralios žemdirbystės ūkiu ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijyje. Dvaro ūkio prioritetas &ndash; auginti, perdirbti, gaminti ir tiekti sveiką, natūralų, su meile i&scaron;augintą ir pagamintą maistą valgytojams visoje Lietuvoje.</p> <p style="text-align: justify;">Ūkis i&scaron;skirtinis, nes jis veikia vadovaudamasis natūralios žemdirbystės principais &ndash; tai kol kas vienintelis tokios pilnos apimties ūkis dvare ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Ilzenbergo ūkis veikia kaip uždara ekosistema, netoleruojanti jokios intervencijos i&scaron; &scaron;alies. Prižiūrima daugiau kaip 450 hektarų nuosavos dirbamos žemės ir pievų, remiamasi protėvių patikrintais natūralios žemdirbystės principais. Žemės derlingumas palaikomas sėjomaina ir organinėmis trą&scaron;omis. Paisoma ūkio gyvulių gerovės: laisvai ganosi karvės, avys, pauk&scaron;čiai. 2017 m. visa ūkyje auginama produkcija buvo įvertinta tarptautiniu ekologiniu sertifikatu.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Kas jums padarė didžiausią įtaką, nusprendžiant ūkininkauti draugi&scaron;kai aplinkai?</strong></p> <p style="text-align: justify;">Suvokimas, kad &scaron;imtmečiais taikytas ūkininkavimo būdas rėmėsi gamtos pažinimu ir darna ūkininkaujant. Juk tik gamtą saugantis ūkininkavimo būdas buvo tvarus, dosniai atsidėkojantis ne tik derliumi, bet ir žmogaus ry&scaron;iu su visa gamta. Taip i&scaron;saugomos puikios sąlygos žmogui dirbti ir gyventi, augti ir klestėti.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Su kokiais bendro pobūdžio sunkumais susiduriate, ūkininkaudami draugi&scaron;kai aplinkai?</strong></p> <p style="text-align: justify;">Natūralios žemdirbystės ūkininkavimo būdas reikalauja gerokai daugiau rankų darbo ir atsakingumo i&scaron; dirbančiųjų, i&scaron;manymo ir supratimo, gamtos pažinimo ir jautrumo.&nbsp; Regionų tu&scaron;tėjimas tampa didžiausiu i&scaron;&scaron;ūkiu norint rasti darbuotojų, kuriems tai būtų gyvenimo norma.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Ar dėl draugi&scaron;kos aplinkai ūkinės veiklos patyrėte kokios nors naudos, kurios visai nesitikėjote?</strong></p> <p style="text-align: justify;">Tai žmogi&scaron;kas džiaugsmas, kuris gimsta i&scaron; gyvenimo darnoje su gamta. Jeigu pirmaisiais ūkininkavimo metais daugelis nelabai suprato ir vertino tokį pasirinkimą, tai dabar turime aplinkinių palaikymą ir pritarimą, nes jie pamatė, kad tai tvaru ir prasminga. Galbūt kažką net įkvėpėme rimtai svarstyti apie draugi&scaron;ką aplinkai ūkininkavimą.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Kodėl nusprendėte dalyvauti konkurse, kas jus motyvavo?</strong></p> <p style="text-align: justify;">Norime būti kartu su bendraminčių bendruomene, mokytis ir semtis i&scaron;minties i&scaron; kolegų, pasirinkusių analogi&scaron;ką ūkininkavimo būdą, bei tuo pačiu perduoti savo sukauptas žinias.&nbsp;&nbsp;</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Kaip jaučiatės tapę nacionaliniu konkurso nugalėtoju? Ką jums rei&scaron;kia &scaron;is apdovanojimas?</strong></p> <p style="text-align: justify;">Esame labai laimingi ir dėkingi konkurso organizatoriams už &scaron;į garbingą pripažinimą. Jis įprasmina mūsų darbą, teikia įkvėpimo &scaron;iame i&scaron;&scaron;ūkių pilname pasirinkime. Tai labai svarbus pripažinimas ir paskatinimas visiems mūsų ūkyje dirbantiems žmonėms. Juk kiekvienam yra malonu žinoti, kad atliekamas darbas yra prasmingas ir reikalingas.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Ką patartumėte ūkininkams, kurie nori pradėti ūkininkauti draugi&scaron;kai aplinkai?</strong></p> <p style="text-align: justify;">Apsilankyti pas jau ūkininkaujančius tokiu būdu, sužinoti atsakymus į jiems aktualius klausimus. Norime abejojantiems palinkėti drąsos imtis &scaron;io i&scaron;&scaron;ūkio, nes gamta už tai juos dosniai apdovanos, o žmonės įvertins, valgydami jų užaugintus produktus. &Scaron;iuo metu vis daugiau modernaus pasaulio žmonių renkasi kasdienei mitybai ekologi&scaron;kai ir natūraliai i&scaron;augintus produktus, nors jų kaina ir didesnė.</p> Fri, 19 Mar 2021 09:43:32 GMT Baltijos jūros gelbėjimas: NVO kviečia atkreipti dėmesį į rekomendacijos dėl atnaujinto Baltijos jūros veiksmų plano http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=689 <p style="text-align: justify;"><strong>Kovo 17-ioji taps labai svarbia data Baltijos jūros ateičiai, nes &scaron;iandien Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) nariai patvirtins atnaujintą <a href="https://helcom.fi/media/documents/Strategic-plan-for-the-BSAP-update-as-agreed-by-HOD-54-2018_clean-version.pdf">Baltijos jūros veiksmų planą</a> (BJVP), kurio tikslas &ndash; pasiekti gerą Baltijos jūros ekologinę būklę iki 2030 metų.</strong></p> <p style="text-align: justify;">BJVP proceso metu nevyriausybinės organizacijos &Scaron;varios Baltijos koalicija (CCB) ir Pasaulio gamtos fondas (WWF) su bendradarbiaujančiomis organizacijomis parengė <a href="https://bit.ly/2uxOqp5">&scaron;e&scaron;ėlinį Baltijos jūros veiksmų planą</a>, kuriame pateikė siūlymus dėl prioritetinių veiklos sričių.</p> <p style="text-align: justify;">&Scaron;iandien 42-ojo HELCOM susitikimo metu nevyriausybininkai kviečia visas Baltijos &scaron;alis sutelkti dėmesį būtinų priemonių įtraukimui į BJVP. &Scaron;iame plane turi būti numatytos priemonės, skirtos sumažinti Baltijos jūros tar&scaron;ą ir užtikrinti jos stabilumą bei gyvybingumą.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Baltijos jūros veiksmų planas yra unikali galimybė kartu spręsti Baltijos jūros ekologines problemas. O poreikis greitiems sprendimams yra akivaizdus &ndash; jūros būklė vis blogėja, žuvų i&scaron;tekliai smarkiai mažėja, kai kurios rū&scaron;ys atsidūrė ant i&scaron;nykimo ribos. Bet koks planas turi būti paremtas bendru siekiu &ndash; užtikrinti natūralų ekosistemos funkcionavimą. Baltijos jūros &scaron;alių nevyriausybinės organizacijos, tarp jų &ndash; ir Lietuvos gamtos fondas (LGF), siūlo būtent &scaron;iomis gairėmis paremtą planą&ldquo;, &ndash; sako Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.</p> <p style="text-align: justify;">Kai kurie būklės rodikliai parodė didelę pažangą dėl pastaraisiais metais BJVP įgyvendintų priemonių. Akivaizdu, kad turime reikiamus įrankius priimti patikslintą ir į konkrečius veiksmus orientuotą planą, kuris turi būti paremtas ekosisteminiu požiūriu ir spręstu bendrus klausimus, tokius kaip klimato kaita.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Baltijos jūros būklės gerinimas yra vienas sunkiausių tikslų, kuriuos turime pasiekti visi kartu. Jeigu to nedarysime ir delsime, pasekmės bus labai liūdnos. Tarpusavyje susijusias klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo, eutrofikacijos, žemės, oro ir vandens tar&scaron;os problemas būtina spręsti kartu,&ldquo; &ndash; sako Ottilia Thoreson, WWF Baltijos ekoregiono programos biuro atstovė.</p> <p style="text-align: justify;">Nevyriausybininkai tikisi, kad visi HELCOM atstovai atsižvelgs į jų rekomendacijas ir laikysis savo įsipareigojimo saugoti Baltijos jūrą, įgyvendinant atnaujintą BJVP, kuris naudingas tiek gamtai, tiek žmonėms.</p> Wed, 17 Mar 2021 09:44:58 GMT Tvarus ūkininkavimas: skelbiamas „Baltiją tausojantis ūkininkas“ konkursas http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=688 <p style="text-align: justify;"><strong>Lietuvos ūkininkai gali ne tik sėkmingai plėtoti savo ūkius, džiuginti &scaron;viežia ir sveika produkcija, bet ir prisidėti prie to, kad Baltijos jūra būtų &scaron;varesnė ir gyvybingesnė. Tai įrodė jau vienuoliktą kartą rengiamo konkurso &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas&ldquo; ankstesniųjų metų laureatai</strong><strong>, kurie savo iniciatyva ėmėsi priemonių,</strong><strong> mažinančių maistinių medžiagų (azoto bei fosforo) nuotėkį į vandens telkinius &ndash; tuo pačiu ir į Baltijos jūrą.</strong></p> <p style="text-align: justify;">&Scaron;iuo konkursu Pasaulinis gamtos fondas (WWF) kartu su organizacijos partneriais siekia parodyti, kokios svarbios gamtos apsaugai yra ūkininkų iniciatyvos, bei kartu su visuomene pasidžiaugti&nbsp;gerais ūkininkavimo pavyzdžiais visame Baltijos jūros regione. Lietuvoje &scaron;io konkurso atranką organizuoja Lietuvos gamtos fondas (LGF).</p> <p style="text-align: justify;">Per ilgą laiką konkurso &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas&rdquo; metu sukaupta bendra patirtis bei susitelkusi bendruomenė, jungianti aplinkai draugi&scaron;kus ūkininkus, teikia vilties, jog, taikant tinkamus bei veiksmingus metodus, ateityje Baltijos jūra taps &scaron;varesnė nuo perteklinių maisto medžiagų.</p> <p style="text-align: justify;">Nors vertinant konkurso dalyvių parai&scaron;kas labiausiai atsižvelgiama į ūkininkų pastangas mažinti maistinių medžiagų nuotėkį, ypač tam skirtų novatori&scaron;kų metodų taikymą, tačiau svarbios yra ir kitos aplinkai draugi&scaron;kos priemonės. Tai gali būti pastangos saugoti biologinę įvairovę, mažas naudojamų pesticidų kiekis, priemonės, mažinančios energijos bei kuro sunaudojimą ir t.t.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Kaip vyksta konkursas &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas&ldquo;?</strong></p> <p style="text-align: justify;">Pirmajame etape Lietuva bei kitos Baltijos jūros regiono valstybės i&scaron;renka savo &scaron;alies laimėtoją. Tai atlieka nacionalinė konkurso komisija. Nacionaliniai konkurso nugalėtojai gauna 1000 eurų prizus bei keliauja į tolimesnį konkurso etapą.</p> <p style="text-align: justify;">Antrajame etape visi nacionaliniai laimėtojai susirenka tarptautinėje konferencijoje vienoje i&scaron; Baltijos regiono &scaron;alių. &Scaron;ios konferencijos metu paskelbiamas pagrindinis konkurso nugalėtojas, kuriam įteikiamas 10 000 eurų prizas. Renginyje visų Baltiją supančių &scaron;alių ūkininkai turi unikalią galimybę dalintis savo sukaupta patirtimi bei inovatyviomis idėjomis.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Visus susidomėjusius kviečiame apsilankyti konkurso &bdquo;Baltiją tausojantis ūkininkas 2021&ldquo; tinklalapyje&nbsp;</strong><a href="https://www.baltijosukininkas.com/">https://www.baltijosukininkas.com/</a>,&nbsp;<strong>kur rasite ir konkurso registracijos anketą.</strong></p> <p style="text-align: justify;">Prie&scaron; ją pildant, kviečiame peržvelgti tvaraus ūkininkavimo kriterijus &ndash; tai gali padėti lengviau susisteminti savo ūkyje taikomas priemones.</p> <p style="text-align: justify;"><strong>Dalyvių anketų</strong><strong> laukiame iki 2021 m. balandžio 30 d.</strong></p> Thu, 18 Feb 2021 09:50:08 GMT Skelbiamas konkursas 14 medžių arboristiniam tvarkymui Kauno miesto miškuose ir Kauno mieste http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=687 <p>Lietuvos gamtos fondas kviečia dalyvauti dar viename vykdomame pirkime konkurso būdu, kurio metu norima įsigyti 14-os ekologiniu požiūriu vertingų ąžuolų tvarkymo paslaugas Kauno miesto mi&scaron;kuose ir Kauno mieste. Konkurso sąlygas galite rasti čia:</p> <p><a href="https://drive.google.com/file/d/1bTl7AC6FxE1j2hcYfOGVFxH73ZV1v-VF/view" target="_blank">https://drive.google.com/file/d/1bTl7AC6FxE1j2hcYfOGVFxH73ZV1v-VF/view</a></p> <p>Patogesniam naudojimui ekologiniu požiūriu vertingų medžių žemėlapį rasite čia:</p> <p><a href="https://www.google.com/maps/d/u/0/viewer?mid=1-LlTDrtdy4f6fLcN3Ww8W5H_wy7YdYH0" target="_blank">https://www.google.com/maps/d/u/0/viewer?mid=1-LlTDrtdy4f6fLcN3Ww8W5H_wy7YdYH0</a></p> <p>Pasiūlymai gali būti pateikti elektroniniu pa&scaron;tu Lietuvos gamtos fondui, Algirdo g. 22-3, LT-03218, Vilnius, el. pa&scaron;tu alvydas.g@glis.lt. Pasiūlymų pateikimas iki 2021 01 25 d. 10.00 Lietuvos laiku. Taip pat dėl sąlygų galite teirautis Lietuvos gamtos fonde, Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius, kontaktinis asmuo Alvydas Gintaras, tel. 8 655 56092 el. p. alvydas.g@glis.lt.</p> <p>&Scaron;is pirkimas vykdomas &bdquo;Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas&rdquo; (LIFE16 NAT/LT/000701) projekto rėmuose.</p> <p><br /> <br /></p> Mon, 11 Jan 2021 16:45:16 GMT Būtinoji pagalba: specialistai stengiasi išsaugoti senuosius Lietuvos medžius http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=686 <p><strong>Medžių genėjimas, jų lajos tvarkymas, ap&scaron;viestumo gerinimas &ndash; tai tik keletas priemonių, kurias taiko Lietuvos gamtos fondo (LGF) specialistai, siekdami i&scaron;saugoti senuosius medžius įvairiose Lietuvos teritorijose. Kauno ąžuolyne jau pabaigtas pirmasis jaunų medžių, užgožiančių senuosius ąžuolus, &scaron;alinimo etapas. &Scaron;ių darbų tikslas &ndash; medžių senolių, daugiausia ąžuolų, taip pat &ndash; klevų ir liepų, ap&scaron;viestumo ir jų lajos būklės pagerinimas. Tikimasi, kad jau &scaron;į pavasarį bus galima pastebėti pirmuosius senųjų medžių būklės gerėjimo požymius &ndash; gausesnę ir tankesnę lapiją, daugiau naujų ūglių bei &scaron;akų apatinėje kamieno dalyje atsiauginimo pradžią. </strong></p> <p><strong>&Scaron;imtamečiai medžiai &ndash; svarbi retų organizmų buveinė</strong></p> <p>2017 metais LGF ėmėsi &scaron;imtamečių medžių, kurie svarbūs kaip retų organizmų rū&scaron;ių buveinės, priežiūros darbų. Pirmiausia buvo įvykdyti tyrimai, pasirinktos teritorijos, o jose &ndash; senieji medžiai, kurie svarbūs įvairioms retoms ir saugomoms gyvūnų rū&scaron;ims. Tai &ndash; medžiai senoliai, kurių kamienai drevėti, žievė suplei&scaron;ėjus, jų lajose yra didelio diametro negyvų &scaron;akų. Tokiuose medžiuose prieglobstį randa pauk&scaron;čiai, &scaron;ik&scaron;nosparniai, ant jų auga įvairios kerpių ir grybų rū&scaron;ys, o visas medis apgyvendintas didele bestuburių bendruomene. &Scaron;ių medžių drevėse įsikuria atskiras pasaulis. Jos yra vienintelis prieglobstis daugeliui ypač retų organizmų, pavyzdžiui, visoje Europoje saugomiems niūriaspalviams auksavabaliams.</p> <p>Medžių priežiūros teritorijos pasirinktos ten, kur gyvena daug saugomų su senais medžiais susijusių organizmų rū&scaron;ių: Kauno ir Dūk&scaron;tų ąžuolynai, ir Neries &scaron;laitas ties Verkiais. O tarp &scaron;ių teritorijų driekiasi ekologinis koridorius, sudarytas i&scaron; 1-2 km atstumu vienas nuo kito esančių medžių senolių, kad retieji vabalai ir kiti organizmai nebūtų izoliuoti vienoje teritorijoje. Pasirinkus teritorijas buvo rengiami kiekvieno medžio priežiūros planai, o saugomose teritorijose ir gamtotvarkos planai. Numatytos priežiūros priemonės suderintos su žemės savininkais, atsakingomis institucijomis bei suinteresuota visuomene.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1733" border="0" /></p> <p><em>Į medžių senolių lają įaugantys jauni medžiai sukelia apatinių &scaron;akų džiūvimą ir praradimą bei lajos deformacijas</em></p> <p><strong>Arboristai padeda medžiams senoliams</strong></p> <p>Po pasiruo&scaron;imų pradėti arboristiniai darbai. Patyrę, tarptautinius sertifikatus turintys arboristai padeda medžiams senoliams atlaikyti amžiaus na&scaron;tą. Vykdydami lajos priežiūros ar redukcinį genėjimą, įtvirtindami dinamines ar statines jungtis, i&scaron;valydami užbetonuotas dreves, įterpdami mikrobiologinius preparatus į dirvožemį, arboristai prailgina medžio gyvavimo laikotarpį. Sutrumpindami sausas &scaron;akas vir&scaron; takų, arboristai užtikrina praeinančių žmonių saugumą. O viena svarbiausių pasirinktose teritorijose senų medžių priežiūros priemonių yra juos užgožiančių jaunų medžių &scaron;alinimas. Į plačia&scaron;akių, prie&scaron; kelis &scaron;imtus metų atvirose vietose užaugusių senolių lajas įaugę jaunesni medžiai užgožia senojo medžio erdvę, užstoja saulę, sukelia lajos deformacijas ir apatinių &scaron;akų praradimą.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1734" border="0" /></p> <p><em>Visuomenės informavimui Kauno ąžuolyne buvo įrengtos informacinės lentelės</em></p> <p><strong>&nbsp;Darbai Kauno ąžuolyne</strong></p> <p>LGF projekto vadovė Dalia Bastytė-Cseh pastebi, kad Kauno ąžuolynas yra labai svarbi teritorija: &bdquo;Ąžuolynas labai svarbus kauniečiams &ndash; tai mi&scaron;kas miesto viduryje, jame galima ir pasportuoti, ir pailsėti, ir pasivaik&scaron;čioti su vaikais, ir pajausti ry&scaron;į su gamta. Miesto gyventojams tai labai svarbu. Be to, Kauno Žaliakalnio ąžuolynas yra unikali vieta &ndash; tai ir seniausias ąžuolynas miesto centre visoje Europoje, ir didžiausia retų vabalų &ndash; niūriaspalvių auksavabalių &ndash; radavietė Lietuvoje. Todėl a&scaron; ypatingai džiaugiuosi dėl įvykdytų darbų Kauno ąžuolyne, kurie, tikiuosi, pagelbės ąžuolams senoliams i&scaron;likti dar ne vieną &scaron;imtmetį.&ldquo;</p> <p>Kauno ąžuolyne LGF specialistai įvertino 707 medžius senolius, daugiausia &ndash; ąžuolus. Nustatyta, kad i&scaron; jų 358 medžiai senoliai stelbiami jaunesnių medžių ir jiems reikalingas &scaron;viesinimas. &Scaron;viesinimo darbai Kauno ąžuolyne buvo pradėti spalio viduryje, bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybės administracija. Per du su puse mėnesio įvykdytas pirmas &scaron;ių darbų etapas. Jis ne tik suteiks galimybę atsigauti seniesiems medžiams, bet ir leis tęsti kitas arboristines medžių priežiūros priemones: senųjų medžių i&scaron;lūžimo prevenciją, suri&scaron;ant, genint ir formuojant lajas, sausų ir pavojingų &scaron;akų genėjimą. Iki dabar tokie darbai atlikti 165 medžiams senoliams.&nbsp; Arboristiniai darbai Kauno ąžuolyne bus tęsiami iki pauk&scaron;čių perėjimo sezono pradžios (kovo 15 d.), juos atliks sertifikuoti arboristai. Plačiau apie planuojamus arboristinius darbus ir jų svarbą galite sužinoti čia: <a href="https://www.osmoderma.lt/buveini-apsauga-ir-tvarkymas">https://www.osmoderma.lt/buveini-apsauga-ir-tvarkymas</a>. Senųjų medžių aplinkos &scaron;viesinimo darbai Kauno ąžuolyne organizuojami dviem etapais ir&nbsp; bus tęsiami 2021 metų rudenį.</p> <p>&nbsp;</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1747" border="0" /></p> <p><em>I&scaron;virtęs medis<br /></em></p> <p><strong>Darbai Neries &scaron;laite ties Verkiais, Dūk&scaron;tų ąžuolyne ir juos sujungiančiose teritorijose</strong></p> <p>Kitose numatytose teritorijose taip pat vykdomi senųjų medžių priežiūros darbai. &Scaron;ie darbai gana įvairūs ir priklauso nuo teritorijos specifikos: Dūk&scaron;tų ąžuolyne vykdoma nemažai senųjų ąžuolų &scaron;viesinimo darbų, o Neries &scaron;laite ties Verkiais jauni medžiai visai ne&scaron;alinami, mat &scaron;ioje teritorijoje tokie darbai galėtų sukelti stataus &scaron;laito eroziją.</p> <p>Kaip pastebi LGF gamtosaugos specialistas Alvydas Gintaras, &scaron;iuo metu &scaron;laite augantiems seniems medžiams svarbi jų lajų priežiūra, genėjimas, sutvirtinimas jungtimis: &bdquo;&Scaron;ią vasarą Neries &scaron;laite ties Verkiais vėjas i&scaron;vertė daugiau kaip metro diametro ąžuolą senolį, kitą &ndash; stipriai aplaužė. Tokie vertingų medžių praradimai vyksta nuolat, bet &scaron;i teritorija yra nedidelė ir dėl to kiekvieną brandų medį reikia i&scaron;saugoti kiek galima ilgiau. Tinkamai parinktos medžių priežiūros priemonės leis palengvinti sunkias lajas, kurių nebegali atlaikyti drevėti arba stipriai pasvirę kamienai, ply&scaron;tantiems medžiams padės specialios jungtys. Visos nugenėtos &scaron;akos liks vietoje ir taps negyva mediena, kurios taip trūksta mi&scaron;kuose. &Scaron;ioje teritorijoje i&scaron; viso bus sutvarkyta 30 medžių. 10 medžių sutvarkyta jau anksčiau, kai buvo ketinama juos nukirsti dėl elektros linijos apsaugos.&ldquo;</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1744" border="0" /></p> <p><em>I&scaron;degintas medis</em></p> <p>Tarp saugomų teritorijų (Kauno ir Dūk&scaron;tų ąžuolynų, Neries &scaron;laito ties Verkiais) augantiems medžiams senoliams priežiūros priemonės parenkamos individualiai, atsižvelgiant į medžio augimo sąlygas, kurios i&scaron;ties labai skirtingos. Vienas pami&scaron;kėje augantis plačia&scaron;akis senolis yra gožiamas drebulių jaunuolyno, kitas, ilgus metus augęs pievoje, netikėtai atsidūrė arimo viduryje ir visos jo pavir&scaron;iuje esančios maitinančios &scaron;aknys buvo nutraukytos traktoriaus. Trečias medis yra dvikamienis ir i&scaron; paskutiniųjų stengiasi, kad vienas i&scaron; jo kamienų nei&scaron;virstų, atverdamas didelę žaizdą kamiene. Ketvirto &scaron;aknys užkrautos senais žemės ūkio padargais ir įvairiomis &scaron;iuk&scaron;lėmis, ant penkto &scaron;aknų naujakurys ruo&scaron;iasi statyti namą, o &scaron;e&scaron;to kamienas tiek i&scaron;drevėjęs, kad vargiai bei&scaron;laiko sunkią lają. Lietuvos gamtos fondo specialistai įvertino 544 medžius tarp &scaron;ių saugomų teritorijų: vieni buvo sveiki ir jokios pagalbos nereikalaujantys, kitiems trūko tik jų savininkų supratingumo, 146 senoliams numatytos ir atliktos arboristinės priežiūros priemonės, o dar 15 medžių laukia arboristų priežiūros.</p> <p>I&scaron; viso iki projekto pabaigos 2022 m. pavasarį planuojama pagelbėti daugiau kaip 500 ekologiniu požiūriu vertingų medžių.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1745" border="0" /></p> <p><em>Brandūs ąžuolai po &scaron;viesinimo darbų</em></p> Wed, 06 Jan 2021 10:56:28 GMT Ruošiame Kūčių stalą: kokios žuvies geriau atsisakyti? http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=685 <p style="text-align: justify;"><strong>Nors &scaron;iemet Kūčios bus kitokios, tačiau neabejojame, jog kaip ir visuomet ant daugelio stalų tądien dominuos įvairūs žuvies patiekalai. Lietuvos gamtos fondas (LGF) kviečia atsižvelgti ne tik į žuvies ir jūros gėrybių skonines savybes bei kainą, bet ir į tai, ar &scaron;iai rū&scaron;iai negresia pavojus i&scaron;nykti. </strong></p> <p style="text-align: justify;">Pasak pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos, pastaruosius de&scaron;imtmečius žuvies vartojimas augo dvigubai greičiau nei jos i&scaron;tekliai &ndash; nenuostabu, kad nemažai rū&scaron;ių atsidūrė dideliame pavojuje. Kai kurios jų artimiausiais metais gali brangti kelis kartus, o blogiausiu atveju &ndash; &scaron;ių rū&scaron;ių i&scaron; viso gali nebelikti. Atsižvelgdamas į pastebimai mažėjančius žuvies i&scaron;teklius, LGF parengė gidą sąmoningam žuvies vartotojui <a href="https://nykstazuvys.lt/">&bdquo;Nyksta žuvys&ldquo;</a>.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai &ndash; nerei&scaron;kia jos visi&scaron;kai atsisakyti. Tai rei&scaron;kia rinktis ją sąmoningai. Žinoti, kurias žuvų rū&scaron;is ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti. Mūsų paruo&scaron;tas gidas &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo; leis vartotojams sužinoti naujausią informaciją apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rū&scaron;ių ir tikimės, kad padės formuoti žuvų pasirinkimo bei vartojimo įpročius. &Scaron;is sudėtingas laikotarpis, kai daugelis turime daugiau laisvo laiko, gali tapti puikia proga pasidomėti ir pradėti vartoti atsakingiau&ldquo;, &ndash; sako LGF žuvies ekspertas Robertas Staponkus.</p> <p style="text-align: justify;">Taigi, kokią žuvį rinktis Kūčių stalui ir kurios geriau vengti? Gidas &bdquo;Nyksta žuvys&ldquo; rekomenduoja atsisakyti ungurio, menkės, oto, paprastojo vilke&scaron;erio, daugumos rū&scaron;ių tuno, tropinių krevečių. Pasidomėti vertėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, jūros e&scaron;erys, Aliaskinė rudagalvė menkė, skumbrė, &scaron;iaurinės krevetės.</p> <p style="text-align: justify;">Puiki žinia tradicininių Kūčių patiekalų gerbėjams &ndash; silkių, kaip ir karpių, strimelių, Baltijos &scaron;protų bei kitų vietinių žuvų i&scaron;tekliai gausūs, tad jomis galite ramiai mėgautis ne tik per &scaron;ventes, bet ir kiekvieną dieną. Rekomenduojama rinktis didesnes žuvis, nes taip bus užtikrinama, kad jos jau spėjo i&scaron;ner&scaron;ti &ndash; palikti palikuonių. Taip pat nepirkite giliavandenių bei itin retų žuvų, kurių i&scaron;tekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o jų žvejyba menkai reguliuojama.</p> <p style="text-align: justify;">&bdquo;Geriausia &ndash; vadovaukitės Nystazuvys.lt gidu. Visos žuvys čia pažymėtos &scaron;viesoforo principu: žalia (valgyk), geltona (pagalvok) ir raudona (atsisakyk) spalvomis. Reikia nepamir&scaron;ti, kad ta pati rū&scaron;is, priklausomai nuo pagavimo vietos ir būdo, gali priklausyti ne vienai kategorijai. Taigi, net jei apie žuvies rū&scaron;is nusimanote mažai, gidas padės nesunkiai susigaudyti ir nepasiklysti, renkantis tvarų produktą&ldquo;, &ndash; užtikrina LGF atstovas.</p> Tue, 22 Dec 2020 11:24:07 GMT NVO parengė siūlymus, kaip išsaugoti švarią ir gyvybingą Baltijos jūrą http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=684 <p><strong>&Scaron;vari ir gyvybinga Baltijos jūra &ndash; to siekia visos Baltijos jūros pakrantės &scaron;alys, kurių delegacijų vadovai dalyvauja &scaron;iandien prasidedančiame 59-ajame Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) susitikime. Jo metu bus pristatytas naujasis Baltijos jūros veiksmų planas (BJVP). Tuo tarpu nevyriausybininkai įsitikinę, kad &scaron;iame plane ne visoms svarbioms sritims skiriamas reikiamas dėmesys, ir teikia savo siūlymus vadinamajame &scaron;e&scaron;ėliniame Baltijos jūros veiksmų plane. </strong></p> <p>BJVP, kurį 2007 metais bendrai patvirtino devynios Baltijos jūros &scaron;alys ir Europos Sąjunga,&nbsp; buvo svarbiausias susitarimas, siekiant apsaugoti ir atkurti mūsų regiono jūrinę aplinką. Kadangi jis baigia galioti ateinančiais metais, &scaron;iuo metu yra peržiūrimas ir siekiama į jį įtraukti naujų, efektyvesnių priemonių.</p> <p>Lietuvos gamtos fondas, Pasaulio gamtos fondo (WWF) Baltijos ekoregiono programos narys ir &Scaron;varios Baltijos koalicijos (CCB) narys, kaip ir kitos Baltijos jūros &scaron;alių nevyriausybinės organizacijos, siekia aktyviai dalyvauti BJVP peržiūrėjimo procese. NVO kartu parengė &scaron;e&scaron;ėlinį Baltijos jūros <a href="https://wwwwwfbalticorg.cdn.triggerfish.cloud/uploads/2020/02/shadow-plan_wwf_forprint.pdf">veiksmų planą</a>, kuriame pateikė siūlymus atkreipti dėmesį į &scaron;ias prioritetines veiklos sritis:</p> <p><strong>Povandeninio triuk&scaron;mas.</strong> Tai yra vienas i&scaron; jūrinės aplinkos tar&scaron;os &scaron;altinių, ir daro žymų poveikį jūrų gyvūnijai. Tačiau dažnai abejojama ar yra pakankamai žinių, leisiančių imtis povandeninio triuk&scaron;mo mažinimo ar jo prevencijos priemonių. Mes manome, kad reikia su povandeniniu triuk&scaron;mu kovoti pana&scaron;iai, kaip su miestų transporto &ndash; kartografuoti triuk&scaron;mo &bdquo;kar&scaron;tuosius ta&scaron;kus&ldquo;, lyginti juos su biologinės įvairovės koncentracijos vietomis, žuvų ir jūros žinduolių migracijos koridoriais ir įgyvendinti priemones, kurios leistų pa&scaron;alinti ar bent jau sumažinti triuk&scaron;mą gyvūnų susitelkimo vietose ar jiems jautriais periodais.</p> <p><strong>Nykstančios rū&scaron;ys.</strong> Dauguma HELCOM Konvencijos &scaron;alių atmetė siūlomas priemones, susijusias su ungurių apsauga (mėgėjų žvejybos draudimą), nepaisant raginimo imtis veiksmų pasauliniu ir Europos mastu. Tai ypač kelia nerimą, nes paskutinėse mokslinėse rekomendacijose nurodoma, jog ungurių i&scaron;tekliai nepagerėjo, o pasiūlymą nutraukti mėgėji&scaron;ką ungurių žvejybą palaiko net patys me&scaron;keriotojai. Nerimą kelia ir paprastosios jūrų kiaulės populiacija: Baltijoje jūrų kiaulės yra atsidūrusios prie i&scaron;nykimo ribos, todėl Tarptautinė jūrų tyrinėjimų taryba pateikė rekomendacijas, kaip sumažinti &scaron;ios rū&scaron;ies delfinų priegaudą.</p> <p><strong>Pavojingos cheminės medžiagos.</strong> Pra&scaron;oma įtraukti tokias ekonomi&scaron;kai efektyvias tar&scaron;os mažinimo priemonės, kaip nereceptinių vaistinių preparatų naudojimo mažinimą ir vandens valymui skirtų dirbtinių &scaron;lapynių įrengimą.</p> <p><strong>Trą&scaron;ų naudojimas žemės ūkyje.</strong> NVO pra&scaron;o įtraukti į BJVP ekonomines priemones, limituojančias per daug intensyvaus mineralinių trą&scaron;ų naudojimą, ir priemones, gyvulių kiekio ploto vienetui apriboti. Manoma, kad &scaron;iuo metu Konvencijos &scaron;alių prisiimtos&nbsp; savanori&scaron;kos priemonės neduos reikiamų rezultatų, siekiant mažinti mineralinių trą&scaron;ų naudojimą žemės ūkyje.</p> <p><strong>Klimato kaita.</strong> Raginama įtraukti į BJVP kovos su klimato kaita tikslus ir parengti planą, kurio tikslas būtų iki 2040 metų Baltijos jūros regione pasiekti klimato požiūriu neutralų balansą (nulinis i&scaron;metamų &scaron;iltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis). Jis taip pat turi apimti klimato poveikio &scaron;velninimo ir jūrų buveinių atkūrimo priemones.</p> <p><strong>Saugomos jūrinės teritorijos.</strong> NVO teigia, kad turi būti laikomasi visų naujosios 2020 m. ES biologinės įvairovės strategijos nuostatų, susijusių su jūrinėmis saugomomis teritorijomis, įskaitant tai, kad bent trečdalis jūrinių saugomų teritorijų turėtų būti griežto apsaugos statuso (t.y. draudžiama bet kokia žmogaus veikla). Todėl &scaron;iame etape pra&scaron;oma nustatyti bent 10%&nbsp; griežtos apsaugos statuso tikslą jau i&scaron;skirtose jūrinėse saugomose teritorijose.</p> <p>Nevyriausybininkai tikisi, kad delegacijų vadovai palaikys jų idėjas, &scaron;ios bus įgyvendintos ir atne&scaron; tikrus pokyčius bei apčiuopiamus rezultatus.</p> Mon, 07 Dec 2020 12:36:03 GMT Po dvejus metus trukusių tyrimų mokslininkai siūlo, kaip saugoti nėges http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=683 <p><strong>Rugsėjo 29-ą dieną Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje įvyko baigiamasis nėgių projekto renginys, kuriame Klaipėdos universiteto mokslininkai ir Lietuvos gamtos fondo aplinkosaugininkai pristatė nėgių apsaugos strategiją, sukurtą kartu su Latvijos maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos mokslo institutu BIOR. Strategija parengta remiantis mokslinių tyrimų, atliktų projekto metu, rezultatais ir yra vienas pirmųjų dokumentų Lietuvoje, apibrėžiančių nėgių i&scaron;teklių naudojimą. Jei &scaron;i strategija būtų priimta, tai užtikrinų tinkamą nėgių i&scaron;teklių būklę ir tinkamą jų apsaugą, kartu prisidėtų prie pajūrio regiono ekonominės plėtros</strong><strong>. Strategijoje pasiūlytiems sprendimams pritarė abi puses atstovaujantys renginio dalyviai: tiek žvejai verslininkai, tiek aplinkos apsaugos institucijų atstovai. </strong></p> <p><strong>Bendra nėgių populiacija dalinamės su latviais</strong></p> <p>Projekto rezultatus pristatęs Klaipėdos universiteto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas dr. Nerijus Nika priminė, jog Europos Sąjungoje žuvų i&scaron;teklių valdymą reglamentuoja Bendroji žuvininkystės politika. Joje akcentuojama, kad nebegalima planuoti žuvų i&scaron;teklių vieneriems metams į priekį, kaip buvo elgiamasi anksčiau. &Scaron;iuo metu planai rengiami bent jau penkeriems metams į priekį, atsižvelgiama į ekosisteminį principą, kad saugant vieną žuvų rū&scaron;į nebūtų pamir&scaron;ta kita. Taip pat taikomas socioekonominis principas, kai ie&scaron;koma naudos ir žvejų bendruomenėms, žmonėms, kurių gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo esamų žuvies i&scaron;teklių. Galiausiai pagrindinė sąlyga &nbsp;&ndash; visi valdymo sprendimai turi remtis moksliniais duomenimis apie rū&scaron;ies biologiją, pasiskirstymą, jos i&scaron;teklius.</p> <p>Pradedant įgyvendinti dvejų metų trukmės nėgių i&scaron;teklių valdymo ir vertinimo Latvijoje bei Lietuvoje projektą apie &scaron;ias žuvis buvo žinoma labai nedaug. Pirmiausia mokslininkai ėmėsi genetinių tyrimų, kad i&scaron;siai&scaron;kintų ar skirtingose upėse, bei abiejose projekte dalyvaujančiose &scaron;alyse, nėgės geneti&scaron;kai skiriasi, kokia yra jų &nbsp;i&scaron;teklių būklė. &nbsp;</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1618" border="0" /></p> <p>Genetiniams tyrimams paimta daugiau nei 1000 mėginių i&scaron; tiek suaugusių, tiek lervos stadijos (vingilių) nėgių i&scaron; 20-ies Lietuvos ir Latvijos upių. Ilgą laiką buvo manoma, jog nėgės, jūroje pasimaitinusios kitų žuvų krauju, grįžta ner&scaron;ti į tas pačias upes, kuriose i&scaron;sirito pačios (taip elgiasi la&scaron;i&scaron;os). Vis dėlto tyrimai atskleidė, kad nėgės pasirenka atsitiktinę upę ir genetinių skirtumų tarp populiacijų nėra. Genetiniai nėgių tyrimai, atlikti Klaipėdos universitete, galutinai patvirtino hipotezę, jog Latvijos ir Lietuvos nėgių i&scaron;tekliai yra bendri. Dar daugiau, tikėtina, kad bendri ir visos Baltijos jūros nėgių i&scaron;tekliai, todėl tvarus jų naudojimas ir tinkama apsauga yra visų &scaron;alių atsakomybė. Be Latvijos ir Lietuvos, nėges taip pat gaudo estai, rusai, suomiai bei &scaron;vedai. I&scaron;tirtų nėgių genetinė įvairovė buvo tokia, kokios mokslininkai ir tikėjosi &ndash; tai rodo gerą jų populiacijos būklę. Apibendrinus tyrimus pasiūlyta &nbsp;suvienodinti ir abiejų &scaron;alių nėgių stebėsenos bei žvejybos valdymo metodus.</p> <p><strong>Siūloma suvienodinti žvejybos apribojimus tarp abiejų &scaron;alių </strong></p> <p>&nbsp;&Scaron;iuo metu Latvijoje nėgių žvejyba ribojama nustatant leidžiamų naudoti žvejybos įrankių (gaudyklių) skaičių. Tuo metu Lietuvoje vienoks būdas taikomas žvejojant nėges Kur&scaron;ių mariose (žvejybos įrankių ribojimas), o &Scaron;ventosios ir Nemuno upėse limituojamas sugaunamų nėgių kiekis &ndash; atitinkamai iki 1,5 ir 2 tonų nėgių. Tuo metu Latvijoje i&scaron; viso sugaunama iki 140 tonų nėgių per metus.</p> <p>Tokie skirtingi žvejybos reguliavimo būdai naudojant bendrus i&scaron;teklius i&scaron;kreipia lygias žvejų galimybes, be to visuotinai pripžįstama, kad sugaunant mažai tam tikros rū&scaron;ies žuvių (kaip yra nėgių atveju), laimikio limito nustatymas yra neefektyvus. Dėl &scaron;ios priežasties Klaipėdos universiteto mokslininkai pasiūlė suvienodinti žvejybos reguliavimo principus taikant įrankių limitavimą ir leidžiant, kaip ir Latvijoje, sugauti tiek, kiek nepakenktų tuo metu esamam nėgių skaičiui. Tuo pačiu prisidėtų ir prie i&scaron;teklių būklės tikslesnio įvertinimo.</p> <p>Strategijoje akcentuojama, kad svarbu kasmet stebėti nėgių populiacijos gausą. Projekto metu atliktas tyrimas, kai Latvijoje ir Lietuvoje ry&scaron;kiomis polietileno juostelėmis buvo sužymėta arti 4000 nėgių. Vėliau pra&scaron;yta žvejų, pagavusių žymėtą nėgę, apie tai prane&scaron;ti ir grąžinti žymenį. Toks metodas leidžia įvertinti, kokia dalis populiacijos kasmet sugaunama, &scaron;is rodiklis negali vir&scaron;yti 40 %.</p> <p>&Scaron;i saugi i&scaron;teklių eksploatavimo riba turi būti nuolat stebima atliekant darbus, kurie taip pat apibrėžti strategijoje. Kad būtų galima kasmet įvertini, ar nėgių populiacija yra stabili, Klaipėdos universiteto mokslininkai rekomenduoja sukurti mažiausiai 20 stočių (vietų) stebėsenos tinklą, kur kasmet būtų tiriamas nėgių lervų skaičius.</p> <p><strong>Būtina stiprinti aplinkosauginę kontrolę &ndash; brakonieriai nėges i&scaron; lizdų renka it grybus</strong></p> <p>Pereinant prie žvejybos reguliavimo pagal sugauto laimikio limitą, nėgių i&scaron; esmės leidžiama pagauti tiek pat, tik Nemune pasiūlyta leisti kiek padidinti tradicinių žvejybos įrankių &ndash; bučiukų skaičių iki 800. Vis dėlto, daugiau dėmesio rekomenduojama skirti aplinkosauginiams pažeidimams (brakonieriavimui) nėgių ner&scaron;to metu (balandžio pabaigoje &ndash; gegužės mėnesį), galbūt vykdyti akcijai &bdquo;La&scaron;i&scaron;a&ldquo; analogi&scaron;ką akciją &bdquo;Nėgė&ldquo;. Mokslininkų teigimu, tokiu periodu nėgės būna upėse prie savo lizdų, o brakonieriai įsibridę su prožektoriais jas tiesiog renka rankomis kaip baravykus. Neretai taip elgiasi per sieną pervažiavę Latvijos piliečiai, kadangi &scaron;ioje &scaron;alyje nėgės yra brangios (paruo&scaron;tų kaina kartais užkopia iki 25 eurų už kilogramą).</p> <p>Latvijoje, kadangi nėgės yra nacionalinis delikatesas ir jų sugaunama tikrai daug, todėl papildomai vykdomas dirbtinis nėgių veisimas (paleidžiant po 10 &ndash; 20 milijonų lervų kasmet), bei apie 1,5 tonos suaugusių nėgių perkeliama per kliūtis &ndash; žmogaus pastatytas užtvankas ir natūraliai susiformavusius krioklius, tokius kaip Kūldigos krioklys ant Ventos upės.</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1529" border="0" /></p> <p>Kadangi nėgės keliauja į jūrą pasimaitinti, o vėliau grįžta į upių auk&scaron;tupius ner&scaron;ti, užtvankos joms yra didelė kliūtis. Lietuvoje projekto metu identifikuotos didžiausią potencialą nėgių ner&scaron;tui turinčios upės ir užtvankos ant jų, darančios didžiausią žalą nėgių populiacijai. Mokslininkai siūlo pagal galimybes &scaron;alinti be&scaron;eimininkes ir jau apgriuvusias užtvankas nuo Blendžiavos, Danės-Akmenos, Salanto, &Scaron;y&scaron;os,&nbsp; Pragulbos upių. Taip pat investuoti į sunaikintų ner&scaron;to buveinių atkūrimą. Tokios buveinės, kito tarptautinio projekto metu Klaipėdos univeriteto sukurtos Smiltelės upelyje, pasirodė labai efektyvios ne tik la&scaron;i&scaron;inėms žuvims, bet ir upinėms nėgėms. Tai būtų Lietuvos indėlis į nėgių populiacijos būklės gerinimą.</p> <p><strong>Socio-ekonominės studijos rezultatai &ndash; kaimynai į nėges žiūri visi&scaron;kai skirtingai</strong></p> <p>Taip pat Lietuvoje aktualus visuomenės informavimas apie &scaron;ią žuvį. Lietuvos gamtos fondo užsakyta socialinė &ndash; ekonominė studija atskleidė, kaip skiriasi nėgių vertinimas kaimyninėse &scaron;alyse. Lietuvoje&nbsp; 8 proc. žmonių nežinojo, kas apskritai yra nėgė. Latvijoje tokių nebuvo nė vieno. Taip pat Latvijoje daugiau nei pusė studijos respondentų nėgę laiko delikatesu, Lietuvoje &scaron;ią žuvį delikatesu laikančių yra vos 14 proc.</p> <p>Kita vertus, daugiau nei trečdalis lietuvių mano, jog nėgė &ndash; saugoma (ir yra teisūs), tokios nuomonės laikosi mažiau nei de&scaron;imtadalis latvių (nes jų &scaron;alyje nėgė yra plačiai vartojama, todėl sunku įsivaizduoti, kad galėtų būti saugomą). Beveik visi latviai yra nors kartą ragavę nėgės (89 proc.), tuo metu pusė lietuvių žino nėgės skonį.</p> <p>Po tokių socialinės ekonominės studijos i&scaron;vadų bendruose susitikimuose su žvejais verslininkais, restoranų savininkais ir pajūrio turizmo centrų darbuotojais gimė idėja populiarinti nėgę kaip pajūrio kra&scaron;to kulinarinį paveldą. Taip pat diskusijose i&scaron;ai&scaron;kėjo paradoksas, jog kai kurių restoranų savininkai nėgių pirkti vyksta į Rygos turgų, kai tuo metu jos yra gaudomos čia pat, &Scaron;ventosios upėje. Svarstyta Rusnėje pradėti organizuoti kasmetines &bdquo;Nėgių &scaron;ventes&ldquo;, kaip Palanga &scaron;venčia &bdquo;Stintų &scaron;ventę&ldquo;.</p> <p>Gyventojų, žvejų bei žuvies perdirbėjų apklausa atskleidė, kad pamario regionas dar yra i&scaron;laikęs nėgių vartojimo istorinę tradiciją, ir tai galėtų būti dar vienas &scaron;io kra&scaron;to traukos objektas. Tačiau kulinarinio paveldo tradicijai atgaivinti reikia ir papildomų priemonių. Kadangi, pasak mokslininkų, nėgių i&scaron;teklių būklė Lietuvoje &scaron;iuo metu yra gera, siūloma leisti nėges gaudyti dar dviejose-trijose vietose pamario regione, pavyzdžiui, Drevernos upėje ir Vilhelmo kanale.</p> <p><strong>Žvejai pra&scaron;o pratęsti žvejybos terminą</strong></p> <p>Baigiamajame renginyje dalyvavę Aplinkos ministerijos atstovai auk&scaron;čiau i&scaron;vardintiems mokslininkų pasiūlymams pritarė, o žvejai ragino dar ir pratęsti nėgių žvejybos terminą &ndash; ne iki gruodžio pabaigos, tačiau iki vasario pabaigos. Jų teigimu, &scaron;iuo metu migruoti nėgėms yra per &scaron;ilta, todėl jų migracija stumiasi nuo rudens link žiemos. Vis dėlto, laikantis atsargumo principo, neatlikus i&scaron;samių tyrimų žvejybos sezono nuspręsta neilginti.</p> <p>Galutinė mokslininkų paruo&scaron;ta ir tyrimais pagrįsta nėgių i&scaron;teklių valdymo strategija netrukus bus perduota Aplinkos ministerijai ir kitoms atsakingoms institucijoms. Na, o visuomenės nariai, lankydamiesi pajūryje, gali restoranuose dairytis nėgių patiekalų ir klausti, ar galima paragauti keptos ar rūkytos nėgės. Galbūt kaimynai ne veltui &scaron;ias žuvis taip vertina ir per visuotines rudenį vykstančias &scaron;ventes laižosi pir&scaron;tus?</p> <p><img src="http://glis.lt/image.php?id=1684" border="0" /></p> <p><em>Rūkytos nėgės. D. Karnauskaitės nuotr.&nbsp;</em></p> <p><em>Nėgių i&scaron;teklių tyrimai atlikti ir jų valdymo strategija sukurta vykdant projektą &bdquo;Tarpsieninis nėgių i&scaron;teklių vertinimas ir valdymas Lietuvoje ir Latvijoje&ldquo; (LLI &ndash; 310 LAMPREY). &Scaron;is tyrimas finansuojamas i&scaron; &bdquo;Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos&ldquo; Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lė&scaron;ų, jį vykdo Klaipėdos universiteto, Lietuvos gamtos fondo ir Latvijos BIOR (Maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos) instituto mokslininkai. </em></p> <p><em>&Scaron;is straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už &scaron;io straipsnio turinį atsako Lietuvos gamtos fondas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę. </em></p> Thu, 15 Oct 2020 18:57:01 GMT