Straipsniai
Ekologinių tinklų pavyzdžiai ir teisinės prielaidos jų formavimui Lietuvoje
2014 birželio 4 d.
Projekto metu sukurtas ekologinis tinklas gegužės 26 d. buvo pristatytas seminare „Ekologinių tinklų pavyzdžiai ir teisinės prielaidos jų formavimui Lietuvoje“. Šis seminaras buvo suorganizuotas siekiant susipažinti su ekologinių tinklų formavimo idėja ir praktika: potencialių teritorijų atrankos kriterijais ir metodais, planavimu, teisiniu reglamentavimu, panagrinėti Lietuvos ir Lenkijos patirtis, formuojant tiek nacionalinio, tiek vietinio lygmens ekologinius tinklus. Norėdami atkreipti dėmesį į tai, koks svarbus rūšių išsaugojimui yra planavimo procesas, į šį seminarą kvietėme specialistus, atsakingus už bendrųjų ir specialiųjų planų rengimą ir derinimą. Seminaro metu Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras pristatė “Žaliųjų“ tinklų planavimo problematiką nuo idėjos iki teisinio reglamentavimo, dr. Giedrė Godienė pristatė ekologinių tinklų vystymąsi Europoje ir Lietuvoje, projekto vadovė Dalia Bastytė pristatė konkrečius projekto darbus kuriant ekologinį tinklą Pietų Lietuvoje, projekto pagalbininkai Birutė Armokavičiūtė ir Emilijus Pranckus pristatė projekto metu sukurtą GIS modelį ekologinio tinklo, skirto varliagyviams, kūrimui, kurį galima taikyti ir kitose Lietuvos teritorijose, o Marcin Górny iš Belovežo žinduolių tyrimų instituto, pristatė ekologinio tinklo kūrimą Lenkijoje. Po pranešimų seminaro dalyviai aplankė baliniams vėžliams svarbias vietoves, įeinančias į kuriamą Pietų Lietuvos ekologinį tinklą, apžiūrėjo atkurtas buveines, diskutavo kaip galima prisidėti prie retų rūšių išsaugojimo. Seminare buvo išdalintas leidinys „Bandomasis roplių ir varliagyvių ekologinis tinklas pietų Lietuvoje“, kuriame pristatoma ekologinio tinklo sukūrimo patirtis. Seminare dalyvavo 31 dalyvis iš įvairių institucijų, tokių kaip aplinkinės savivaldybės, Valstybės žemės fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Vilniaus universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas, aplinkiniai regioniniai parkai.
Balinis vėžlys – griežtai saugoma rūšis
2014 gegužės 14 d.
Informacijos priemonėse pasirodė privačių asmenų ir kaimo bendruomenių inicijuoti kreipimaisi į Lietuvos piliečius, skatinantys ne tik stebėti balinius vėžlius, bet ir juos gaudyti, laikyti, kol atvažiuos šių skelbimų teikėjai ir juos paims ar nufotografuos.
Gamtosaugininkai ir Lietuvos mokslininkai pasipiktinę tokiais skelbimais, nes balinis vėžlys – viena rečiausių Lietuvos roplių faunos rūšių, nuo 1976 m. įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, taip pat esanti Berno konvencijos (Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos išsaugojimo konvencija) ir Europos Sąjungos Buveinių direktyvos II ir IV prieduose. Rūšis įtraukta į griežtai saugomų rūšių sąrašą, jai gali pakenkti buveinių praradimas, o labiausiai – trikdymas, gaudymas, laikymas namuose.
Lietuvos gamtos fondas, mokslininkai ir gamtininkai savanoriai skiria daug dėmesio balinių vėžlių apsaugai. Šio fondo ir Metelių bei Veisiejų regioninių parkų pastangomis sutvarkyta, atkurta nemažai balinio vėžlio buveinių. Jau keletą metų, vykdant ES finansuojamą projektą, Lietuvos zoologijos sode perinami ir auginami iki amžiaus, leidžiančio juos paleisti laisvėn, iš pavojingų vietų paimtų dėčių jaunikliai.
Balinius vėžlius imti iš gamtos, juos gaudyti, laikyti, net fotografuoti jų buveinėse ar kiaušinių dėjimo vietose griežtai draudžiama, tą daryti gali tik Aplinkos apsaugos agentūros leidimus gavę asmenys. Už savavališkus veiksmus, galinčius pakenkti patiems rečiausiems, griežtai saugomiems gyvūnams, skiriamos baudos iki 1000 Lt.
Ministerija kreipiasi į visus Lietuvos piliečius, prašydama neatsiliepti į iniciatyvas, kurios gali kenkti gamtai ir ypač – saugomoms rūšims. Balinis vėžlys turi gyventi laisvėje. Visi, turintys duomenų apie šių roplių radavietes, juos gali pateikti Saugomų rūšių informacinei sistemai.
Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyrius
Susipažinimas su atkurtų roplių ir varliagyvių buveinių priežiūra bei balinių vėžlių veisimo ir paleidimo į laisvę patirtimi Lenkijoje
2014 balandžio 18
Prabudus medvarlėms ir vėžliams projekto vykdytojai patraukė į mokomąją išvyką. Balandžio 14 – 16 dienomis atstovai iš Dzūkijos nacionalinio parko, Metelių ir Veisiejų regioninių parkų, Lietuvos zoologijos sodo, Aplinkos ministerijos, Lietuvos herpetologų draugijos, Amphi Consult ir Lietuvos gamtos fondo susipažino su atkurtų roplių ir varliagyvių buveinių priežiūra bei balinių vėžlių veisimo ir paleidimo į laisvę patirtimi Lenkijoje. Išvykos dalyviai aplankė Mozūrų regioną, kuriame Napiwodzko-Ramucka miško Natura 2000 teritorijoje vėžlių ekspertas Grzegorz Górecki pristatė ilgametę balinių vėžlių buveinių atkūrimo ir tolimesnės priežiūros patirtį.
Toliau išvykos dalyviai patraukė į Narevo upės slėnį, kuriame 2002 metais buvo iškasta 50 vandens telkinių varliagyviams. Varliagyvių ekspertas Lars Briggs papasakojo apie tokių buveinių sukūrimą. Apžiūrėję kelias kūdras išvykos dalyviai galėjo įvertinti ganymo naudą kūdrų palaikymui tokiame stovyje, kad jos būtų tinkamos medvarlėms ir raudonpilvėms kūmutėms.
Paskutinę išvykos dieną dalyviai lankėsi Polesės nacionalininiame parke, kuriame išsamiai susipažino su vėžlių apsauga. Parko direktorius Jarosław Szymański pristatė parko situaciją, vėžlių veisimo centro vedėjas Radosław Olszewski pristatė grėsmes, iškylančias baliniams vėžliams ir apsaugos priemones, balinio vėžlio apsaugą Chelmo kraštovaizdžio parke pristatė Chelmo regioninio aplinkos apsaugos departamento direktorius Janusz Holuk, projekto vadovė Dalia Bastytė papasakojo kolegoms iš Lenkijos apie ECONAT projekto veiklą. Apžiūrėję balinių vėžlių veisimo centrą bei buveines Polesės nacionaliniame parke išvykos dalyviai patraukė atgal į tėvynę. Išmokta patirtis žmonėms, dirbantiems su ropliais ir varliagyviais, pravers šią vasarą pirmą kartą Lietuvoje paleidžiant išveistus vėžliukus į laukines buveines bei planuojant ilgalaikę buveinių priežiūrą.
Besiruošiant balinių vėžlių kiaušinių dėjimo metui
2014 balandžio 25
Baliniai vėžliai Lietuvoje: radę pakelėse gyventojai juos vis dar tempia į zoologijos sodą
Roplių ir varliagyvių grožis – fotografų akimis
2014 kovo 14
Šiandien Aplinkos ministerijoje atidaroma roplių ir varliagyvių nuotraukų paroda „Ar iš balos tas gražumas“. Ją pristatys Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė, Lietuvos herpetologų draugijos pirmininkė Dalia Bastytė.
Paroda „Ar iš balos tas gražumas“ akivaizdžiai įtikina, kad mūsų balose knibždėte knibžda labai gražių sutvėrimų. Nuotraukos šiai parodai buvo išrinktos daugiau nei prieš metus Lietuvos gamtos fondo organizuotame fotografijų konkurse, kuriam 51 gamtos fotografijos entuziastas pateikė 361 nuotrauką. Lietuvoje gyvenančių roplių ir varliagyvių nuotraukos žavėjo užfiksuotų akimirkų originalumu, išskirtine kokybe, autorių išradingumu ir komentarais. „Prisegu savąją gražuolę. Paprasta, bet man ji pati pačiausia. Pas mus gyvena ir gražios žalios, grakščios varlės, tik jų „pričiupti“ dar nepavyko", – įspūdžiais dalijasi paprastosios rupūžės nuotraukos autorė. Kita jos bendramintė taip pat negali neišsakyti susižavėjimo varliagyviais: „Pernai visą vasarą mūsų baseinėlyje gyveno dvi varlytės gražuolytės. Jos vieną kitą labai mylėjo ir labai gražiai mums kurkė“.
Iš konkursui pateiktų fotografijų buvo atrinktos 25 įspūdingiausios. Jos ir eksponuojamos šioje mobiliojoje parodoje.
Didžiausia roplių ir varliagyvių gausa gali pasigirti dzūkai, tačiau sutinkamus gyvius atpažįsta nedažnas, o apie būtinybę juos išsaugoti žino dar mažiau. Todėl pirmiausia paroda buvo parodyta dzūkams – ji eksponuota Lazdijų viešojoje bibliotekoje, Dzūkijos nacionaliniame parke, Veisiejų regioninio parko direkcijoje, Alytaus regiono aplinkos apsaugos agentūroje, Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejuje. Po to veikė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje.
Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyrius