Straipsniai
Ar iš balos tas gražumas?
Lietuvos gamtos fondas skelbia gražiausių varliagyvių ir roplių nuotraukų konkursą. Ne veltui senoliai mėgdavo teirautis, ar iš balos gražumas: balose knibždėte knibžda įvairaus grožio sutvėrimų. Tad čiupkite fotoaparatą ir lėkite į balas įamžinti varliagyvių ir roplių grožio. Suskubkite, nes netrukus kurkiančiosios pradės ruoštis žieminiam grožio miegui. O gal teko kokią gražuolę sutikti vasarą? Įspūdingiausius fotosesijų kadrus siųskite mums.
Kviečiame ne tik įrodyti sau ir bičiuliams, kad grožis aplink mus gyvena įvairiais pavidalais, bet ir tapti unikalios varliagyvių nuotraukų parodos bendraautoriais. Dvi savaites, iki rugsėjo 18 d., lauksime jūsų nuotraukų el. paštu This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. arba This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. . Kompetentinga Lietuvos gamtos fondo komisija išrinks akyliausius fotografus ir iš jų nuotraukų sukurs ekspoziciją. Fotogeniškiausių balos gyventojų galerija bus eksponuojama Dzūkijoje, nes būtent čia gyvena daugiausia retų varliagyvių rūšių. Vilniečiai balos gražuolių nuotraukomis pasidžiaugti galės Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete.
Europinė medvarlė, raudonpilvė kūmutė, paprastoji česnakė, skiauterėtasis tritonas, vikrusis driežas – tik keletas kandidatų į grožio karūną. Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Dalia Bastytė pataria aptikus šių retų rūšių varliagyvius fotografuoti juos itin atsargiai. Pavyzdžiui, Europinių medvarlių visoje Lietuvoje aptinkama vos 1500-2000, tad kiekviena iš jų yra labai vertinga ir svarbi. Ši gražuolė dėl nežinomų priežasčių mėgsta drastiškas įvaizdžio permainas: nuo rėkiančiai žalios iki subtiliai pilkos spalvos. Dėl išskirtinio „manikiūro“ – lipnių diskų pirštų galuose – ji gali grakščiai įlipti į medį.
Iš pirmo žvilgsnio kukli raudonpilvė kūmutė atsiskleidžia visai kitokiu amplua susidūrusi su plėšrūnais – išsiriečia parodydama savo ryškiais raštais išmargintą pilvelį, taip siųsdama „aš neskani“ žinią. Poravimosi laikotarpiu atsiskleidžia vokaliniai šios kandidatės sugebėjimai – skardus „uuuuuu“ pripildo visą kūdrą.
Joms nenusileidžia ir paprastoji česnakė, kurios rupūžišką kilmę slepia lygi oda, išmarginta marmuriniais raštais, ir vertikalus, nelyginant katės, vyzdys. Užpakalinės kojos papuoštos mentelėmis, kuriomis ji labai greit įsirausia į dirvą, todėl išvysti ją savo akimis – reta sėkmė.
Ne tik pačioje baloje, bet ir šalia jos nestinga gražuolių. Vikrusis driežas, išmargintas išilginėmis juostomis, poravimosi metu pasidabina ryškiai žaliu apdaru. Skiauterėtasis tritonas, tuoktuvių metu banguojantis įspūdinga skiautere, labiau panašus į pasakų drakoną nei į paprastą pievų varlytę.
Šios ir daug kitų retų varliagyvių bei roplių rūšių gyvena saugomose teritorijose Dzūkijoje. Tačiau egzistuojanti saugomų teritorijų sistema neužtikrina šių rūšių išlikimo, mat atstumai tarp teritorijų didesni nei kai kurios rūšys gali įveikti per keletą dienų. Todėl Lietuvos gamtos fondas tarp saugomų teritorijų Dzūkijoje kuria ekologinį tinklą – atkuriamos užžėlusios ir kasamos naujos kūdros, kad migruojantys varliagyviai ir ropliai turėtų kur atsipūsti ir užkąsti. Tinkamų buveinių stoka – didžiausia grėsmė šių retų rūšių išlikimui, nes daug jų sunaikinta melioracijos įkarštyje, kitos užžėlė drastiškai sumažėjus ekstensyviu ganymu ir šienavimu užsiimančių ūkių.
Tikimės sulaukti ne tik pačių varliagyvių ir roplių nuotraukų, bet ir peizažų su jų buveinėmis. O gal patys ar jūsų kaimynai sutvarkėte kokią netoliese esančią kūdrą ar šlapynę ir pastebėjote ten naujų, anksčiau nematytų, gyventojų? Nesidrovėkite pasigirti.
Akyliausi fotografai bus perrengti Lietuvos gamtos fondo marškinėliais, apdovanoti knygomis, pakviesti į parodos atidarymą ir turės progą aplankyti kūdras, kur gyvena rečiausi Lietuvoje varliagyviai ir ropliai.
Lietuvos gamtos fondo informacija; Viliaus Paškevičiaus nuotrauka.
Dviračiais – ten, kur medvarlės šokuoja
Paskutinį vasaros savaitgalį nepraleiskite progos susipažinti su medvarlėmis ir atidžiai ištirti jų gyvenamą teritoriją. Veisiejų regioninio parko direkcija kartu su partneriais, tarp kurių ir Lietuvos gamtos fondas, kviečia į orientavimosi žygį dviračiais „Ten, kur medvarlės šokuoja“.
Žygiu siekiama ne tik populiarinti aktyvų poilsį, tačiau ir supažindinti su 20-metį švenčiančio Veisiejų regioninio parko gamtinėmis vertybėmis, tarp jų – ir Europinėmis medvarlėmis (Hyla arborea).
Europinė medvarlė – viena mažiausių varlių Europoje, užauganti iki 3-5 cm dydžio, dėl lipnių diskų pirštų galuose galinti laipioti vertikaliu paviršiumi. Medvarlės nyksta dėl tinkamų buveinių trūkumo, bet to, Lietuvoje yra šiaurinė šios rūšies paplitimo riba, todėl mūsų varlytės yra dar reiklesnės buveinėms ir jautresnės nei pietesnėse šalyse. Dėl šių priežasčių Lietuvoje teturime vos 1500-2000 Europinių medvarlių. Daugiausia jų gyvena aplink Bugiedą, Kapčiamiestį ir Veisiejus. Lietuvos gamtos fondas kartu su Veisiejų regioninio parko direkcija bei kitais partneriais rūpinasi Europinių medvarlių buveinėmis tarp saugomų teritorijų: kasa naujas kūdras, atkuria užžėlusias ir nebetinkamas medvarlėms gyventi. Taip šiems varliagyviams kuriamas ekologinis tinklas – galimybė migruoti tarp saugomų teritorijų.
Būtent po šias teritorijas ir kviečiami pasižvalgyti dviračių žygio dalyviai. Kviečiama registruotis iš anksto: telefonais+370 318 66 130, +370 618 02765 arba elektroniniu paštu This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.
Žygis prasidės šeštadienį 9:30 ir tęsis iki 15 val., startas ir finišas – Veisiejų miesto parke. Maršrutas: Veisiejai – Jezdas – Kapčiamiestis – Jezdas – Veisiejai, maksimalus ilgis – 35 km.
Žygio dalyviai ar grupės startuos kas 5 minutes, prieš startą jiems bus įteikiamas žygio žemėlapis su pažymėtomis užduočių vietomis. Geriausio orientacininko vardą pelnys tas, kuris teisingai ir paisydamas eiliškumo atliks visas užduotis per trumpiausią laiką, o visi likę žygio dalyviai laimės pažintį su medvarlėmis ir kitomis retomis rūšimis, kurių turtingas Veisiejų parkas.
Lietuvos gamtos fondo ir Veisiejų regioninio parko direkcijos informacija; Irmos Maciulevičienės nuotrauka.
Prašome informuoti apie pastebėtus balinius vėžlius
Atšilus orams gamtoje galima pastebėti labai retus ir nykstančius roplius – balinius vėžlius. Iš vandens telkinių šie patraukia į sausumą, kur deda kiaušinius. Lietuvos gamtos fondas rūpinasi vėžlių bei jų buveinių apsauga ir atkūrimu ir prašo gyventojų pranešti, jei teko matyti šiuos egzotiškus gyvūnus. Tai leis gamtosaugininkams nustatyti naujų jų radimviečių, efektyviau taikyti apsaugos priemones.
Baliniai vėžliai yra labai reta ir daugelyje ES šalių itin saugoma roplių rūšis. Per Lietuvą praeina šiauriausia šių šarvuočių paplitimo riba, todėl bet koks žymesnis aplinkos sąlygų pokytis gali nulemti jų populiacijų išnykimą. Gyvena vėžliai kūdrose, sekliuose ežeruose, durpingose balose. Nors pavienės jų radimvietės žinomos visoje šalies teritorijoje, gausiausiai šie aptinkami pietų Lietuvoje, Lazdijų rajone. Skaičiuojama, kad mūsų šalyje gyvena iki 400 jų individų.
Pasak gamtosaugininkų, balinius vėžlius lengviausia pastebėti, kada šie deda kiaušinius. Kiaušinius vėžlių patelės pradeda dėti maždaug vienu metu, priklausomai nuo oro sąlygų apie gegužės pr. – birželio pab.
„Saulei leidžiantis patelė išlenda iš kūdros ir eina ieškoti kiaušiniams dėti tinkamos vietos. Su pagurkliu tikrina dirvožemio temperatūrą ir suradusi šiltą vietelę užpakalinėmis kojomis ima rausti duobutę. Kartais patelė, kol sudeda kiaušinius, išrausia ne vieną duobutę. Į tinkamai išraustą duobutę vėžlė sudeda apie 12 – 16 kiaušinių, tada užkasa ją ir sutvirtina specialiu sekretu. Iš kiaušinių vėžliukai išsirita rugsėjį, bet iki pavasario lieka žiemoti žemėje, tuo tarpu suaugę vėžliai žiemoja kūdrų dumble, maždaug nuo spalio iki balandžio mėnesio,“ – pasakoja Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Dalia Bastytė.
Balinių vėžlių populiacijos labai pažeidžiamos, nes yra itin mažos ir atskirtos viena nuo kitos. Pagrindinė šių gyvūnų nykimo priežastis yra tinkamų buveinių trūkumas.
„Vėžliai mūsų šalyje nyksta daugiausia dėl apleistų ir netvarkomų žemių. Kiaušinius jie deda reta augmenija apžėlusiuose, smėlėtuose, saulės įšildytuose šlaituose. Nešienaujamose ir neganomose pievose žolės trukdo saulei įšildyti viršutinį dirvos sluoksnį, o šių šaltakraujų gyvūnų kiaušiniams gyvybiškai svarbu gauti pakankamą saulės energijos kiekį. Be to, šlaitai apauga pušų savaiminiais ūgliais arba būna dirbtinai apželdinami mišku ir dėl saulės stokos taip pat tampa visiškai nebetinkami lizdavietėms. Trūkstant tinkamų šlaitų, vėžliai deda kiaušinius kitose saulės įšildomose vietose, pavyzdžiui, užkasa ant žvyrkelių. Taip pat neretai kiaušinių išėjusias dėti pateles gyventojai parsineša namo, kur dėl pasikeitusių sąlygų pastarosios tiesiog neišgyvena,“ – apie vėžlių nykimo priežastis pasakoja Dalia Bastytė.
Anot jos, Lietuvoje gyvenantiems baliniams vėžliams būdinga tamsi kūno spalva, geltonais taškais nutaškuota galva ir kojos. Neretai susilieję taškai ant priekinių kojų sudaro plačius dryžius. Kūną dengia kaulinis šarvas, kurį sudaro du skydai: karapaksas (viršutinis) ir plastronas (apatinis). Patelių kiautas gali užaugti iki 20 cm, o patinų – iki 18 cm ilgio. Pagal plastroną galima nuspėti vėžlio lytį – patinų apatinis skydas šiek tiek įdubęs, patelių – lygus. Patinus dar galima atpažinti iš rausvos rainelės spalvos, pas pateles ji – gelsva arba rusva.
Jei šią vasarą Jums teko matyti balinį vėžlį, Lietuvos gamtos fondas prašo informuoti apie tai gamtosaugos specialistę Dalią Bastytę mob. telefonu 8 663 65616 ar el. paštu This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. . Gamtosaugininkus domina, kada ir kuriuo paros metu, kurioje vietoje (kaimo, seniūnijos pavadinimas), kokioje aplinkoje (pvz.: baloje, ežere, pievoje, sausame šlaite, miške ar galbūt kertantis kelią) pastebėtas gyvūnas, taip pat ar matytas vienas, ar keli gyvūnai, ar tarp jų būta mažų vėžliukų.
Galite peržiūrėti Lietuvos gamtos fondo filmuotą medžiagą apie tai, kaip Veisiejų regioninio parko darbuotojai sergsti balinių vėžlių dėtis nuo lapių, usūrinių šunų ir kitų plėšrūnų.
;feature=player_embedded
Daugiau informacijos:
Dalia Bastytė
Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė
Mob. 8 663 656 16, el. p. This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.
Zoologijos sode auginamų vėžliukų vasara
Iš praeitą pavasarį surinktų vėžlių kiaušinių, kurie buvo sudėti nesaugiose vietose, išsiritę vėžliukai pratinasi gyventi jiems pastatytame lauko voljere. Čia, kaip ir gamtoje, vėžliukai gali rinktis plaukioti seklaus vandens baseine arba šildytis ant saulutės sausumoje. Kol kas jiems pakabintos lempos, kad šaltesnėmis dienomis nesušaltų ir be natūraliai baseine besiveisiančių uodo trūklio lervų duodama papildomai maisto. Sulaukę 3 metų amžiaus šie vėžliukai bus įpratinti prie sąlygų, artimų jų natūralioms buveinėms, ir paleisti atgal į gimtąsias vietas. Filmuką apie vėžliukų gyvenimą voljere galima pamatyti
" target="_blank" title="Zoologijos sode auginamų vėžliukų vasara ">čia.Raudonpilvės kūmutės iš Trakų Vokės parko tvenkinių laimėjo tarptautiniame dainų konkurse
Europai besiruošiant gegužės pabaigoje vyksiančiam „Eurovizijos“ dainų konkursui, nedidukės rupūžytės iš Trakų Vokės, vadinamos raudonpilvėmis kūmutėmis (Bombina bombina), rungėsi su tos pačios rūšies dainininkėmis iš kitų šalių. Rupūžių dainų konkurse jau kelintą kartą varžėsi Švedijos, Danijos, Vokietijos ir Latvijos raudonpilvės kūmutės, rupūžytės iš Lietuvos konkurse dalyvavo pirmą kartą.
Lietuvos gamtos fondas drauge su Trakų Vokės bendruomenės kultūros centru šį penktadienį, gegužės 11d., 18 val. Édouard André istoriniame parke surengė renginį, kur raudonpilvės kūmutės iš penkių Europos šalių rungėsi tiesioginiame eteryje.
Raudonpilvės kūmutės turi išskirtinį balsą, dėl kurio Dzūkijoje šios rupūžės dar vadinamos balų gegutėmis. Šį balsą Adomas Mickevičius aprašinėjo savo kūriniuose ir šis balsas iki šiol žavi klausytojus. Jį būtų galima užrašyti „Uu... uu... uu...“, tačiau geriausia šį garsą išgirsti gyvai. Jį girdėjusiems žmonėms šis garsas skamba kaip meditacijos melodija.
„Šių rupūžių patinai taip kviečia pateles poravimosi ritualui. Jie įsitaiso pavasario saulės įšildytame vandenyje ir ima kumsėti. Tokiems ritualams jiems tinka nedidelės, saulės įšildomos kūdros kupinos švaraus vandens,“- pasakoja Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Dalia Bastytė. - Dėl tokių vandens telkinių trūkumo ši rūšis Europoje yra nykstanti.“
Dėl šios priežasties raudonpilvės kūmutės yra saugomos Buveinių Direktyvos, joms atkūrinėjamos buveinės – maži, saulės šildomi vandens telkiniai. Lietuvoje šia veikla užsiima Lietuvos gamtos fondas. Ši organizacija vykdo LIFE+ Gamta projektą „Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas“, kurio metu atkuriamos buveinės baliniams vėžliams bei saugomiems varliagyviams, taip pat ir raudonpilvėms kūmutėms.
Europinių kūmučių dainų konkursu norima pažymėti LIFE programos 20 metų jubiliejų. Nuo 1992 metų gegužės LIFE programa gamtos ir biologinės įvairovės srityse kofinansavo 1100 projektų, skirdama jiems virš milijardo eurų visose Europos šalyse. Ši parama jau 20 metų naudojama Natura 2000 teritorijose esančių saugomų buveinių atkūrimui ir nykstančių rūšių apsaugai Europos mastu.
Renginys vyko Trakų Vokės Édouard André istoriniame parke, šio garsaus kraštovaizdžio architekto įkurtame 1900 metais. Trakų Vokės Édouard André istorinis parkas yra peizažinis parkas, jam būdingas glaudus ryšys su vietos reljefu, neišryškinta kompozicijos ašis, vingiuotos alėjos, natūralių, aptakių formų vandens telkiniai ir vaizdingi želdinių deriniai. Šis parkas įkurtas greta pagrindinio kelio iš Vilniaus į Trakus. Jis driekiasi aplink grafų Tiškevičių rūmus, kurie ir pakvietė garsų kraštovaizdžio architektą į Lietuvą.