Ar žinojote, kad baliniai vėžliukai užmiega žiemos miegu taip pat kaip ir meškos ar barsukai? Ar žinojote, kad Lietuvoje gyvena baliniai vėžliai ir jie yra ties išnykimo riba? Ar žinojote, kad Lietuvos zoologijos sodas atlieka kilnią misiją ir aktyviai dalyvauja šios rūšies išsaugojime? Jei atsakėte neigiamai bent į vieną klausimą, tai kviečiame sudalyvauti renginyje „Vėžliukų žiema zoologijos sode“, kurio metu sužinosite apie tai daugiau. Renginys vyks lapkričio 30d.

Renginio programa:
13.00-13.05 – Renginio pradžia;
13.05-13.15 – Balinių vėžlių populiacijos atkūrimo Lietuvoje projekto pristatymas;
13.15-13.20 – Balinių vėžlių padėtis gamtoje;
13.20-13.25 – Zoologijos sodo dalyvavimas balinių vėžlių veisimo projekte;
13.25-13.30 – Vėžliukų žiema zoologijos sode;
13.30-13.40 – Edukacinės programos „Ar gyvena Lietuvoje vėžlys?“ pristatymas;
13.40-14.00 – Filmas apie Balinių vėžlių populiacijos atkūrimą Lietuvoje.

Lietuvos zoologijos sodo informacija.

Nemažas skaičius į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių nyksta todėl, kad joms trūksta mažų, švarių, saulėtų, sekliais šlaitais vandens telkinių. Tokių buveinių trūksta ir retajam ropliui baliniam vėžliui, jos naudingos ir visoms Lietuvoje gyvenančioms varliagyvių rūšims, nemažam skaičiui paukščių rūšių bei įvairioms būtent tokiuose vandens telkiniuose gyventi prisitaikiusioms bestuburių rūšims.

Šiuo metu pietų Lietuvoje vykdomas tokių buveinių atkūrimas.  Kasamos kūdros:  baliniams vėžliams -gilesnės, turinčios įvairių  struktūrų žmogaus trikdymui jautrios rūšies individams pasislėpti, raudonpilvėms kūmutėms - visai seklios, apsuptos viksvų, skiauterėtiesiems tritonams - vasaros pabaigoje išdžiūstančios, kad neliktų šios rūšies lervas išmedžiojančių plėšrūnų, nendrinėms rupūžėms – smėlėtu dugnu, saulės įšildomos kūdros. Valomi šlaitai, kad būtų tinkami vėžlių kiaušiniams dėti. Iš šaknų, žemių ir krūmų kuriamos žiemavietės varliagyviams. Darbai atliekami projekto teritorijose pietų Lietuvoje. Video iš praeitos žiemos galima pasižiūrėti čia.

Retų roplių ir varliagyvių išlikimui gyvybiškai svarbu, kad žemės ūkis būtų vystomas aplinką tausojančiais metodais. Savo akimis pamatyti, kokių gamtos turtų knibžda Lietuvos balos ir pievos šiuo metu gali Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai, nes visą lapkritį LŽŪKT pagrindiniuose rūmuose svečiuojasi roplių ir varliagyvių nuotraukų paroda „Ar iš balos tas gražumas?“.

Lapkričio 8 d. į parodos pristatymą susirinkę LŽŪKT specialistai sužinojo, kodėl baliniams vėžliams ir kitoms į Lietuvos raudonąją knygą įrašytoms roplių ir varliagyvių rūšims gyvybiškai svarbus ekstensyvus pievų ganymas ir vandens telkinių priežiūra. Taip pat išsiaiškinta, kur ir kaip žiemoja vėžliai, kokios rupūžės balsas prilygsta paukščio giesmei ir kiek medžiais laipiojančių varlių gyvena Lietuvoje. Žemės ūkio specialistams taip pat buvo įdomu sužinoti, kam pietų Lietuvoje kasamos dešimtys balų ir kodėl svarbu jas ne tik iškasti, bet ir tinkamai prižiūrėti – kad būtų palaikomos ropliams ir varliagyviams gyventi tinkamos sąlygos.

Retų rūšių ropliai ir varliagyviai Lietuvoje ėmė nykti, kai jų buveinės – nedideli, seklūs, saulės šildomi stovinčio vandens telkiniai – buvo nusausintos arba apaugo aukšta, vandens telkinį užpavėsinančia augmenija. Kai kurioms rūšims, pavyzdžiui, raudonpilvėms kūmutėms, tinkamiausi yra tokie vandens telkiniai, kurie vasaros pabaigoje išdžiūsta. Taip juose sumažėja vandenyje gyvenančių plėšrūnų, t.y. žuvų ir plėšrių vabzdžių lervų, o varliagyviai tą laikotarpį praleidžia besimaitindami sausumoje. Tačiau neprižiūrimi tokie vandens telkiniai greitai užauga švendrais, nendrėmis arba karklais. Retos roplių ir varliagyvių rūšys Lietuvos gamtoje išliko todėl, kad tokie vandens telkiniai buvo ganomi. Į vandens telkinius įbridę galvijai nuskabo virš vandens iškilusią augmeniją, sulėtina sukcesiją bei leidžia formuotis reikalingoms augalų bendrijoms.

Ekstensyvus ganymas labai svarbus ir Lietuvoje griežtai saugomai rūšiai – baliniam vėžliui. Baliniai vėžliai kiaušinius deda smėlėtuose pietinės ekspozicijos šlaituose, kur juos išperina saulės šiluma. Ant tokių šlaitų gyvena kita Buveinių Direktyvoje įrašyta roplių rūšis – vikrusis driežas.

Lietuvos gamtos fondo informacija. LŽŪKT nuotraukos.

Lietuvoje nuo šiol daugės varlių. Migracijos metu bent jau Veisiejų regioninio parko varlės išvengs automobilių ratų. Saugi roplių kelionė bus naudinga ir vairuotojams - migracijos metu suvėžinus gausybę varliagyvių kelio danga tampa slidi, dėl ko Viename Lazdijų rajono kelyje net ir vasarą buvo girdėti cypiančių stabdžių bei dūžtančių stiklų garsai.