Ar iš balos tas gražumas?
Lietuvos gamtos fondas skelbia gražiausių varliagyvių ir roplių nuotraukų konkursą. Ne veltui senoliai mėgdavo teirautis, ar iš balos gražumas: balose knibždėte knibžda įvairaus grožio sutvėrimų. Tad čiupkite fotoaparatą ir lėkite į balas įamžinti varliagyvių ir roplių grožio. Suskubkite, nes netrukus kurkiančiosios pradės ruoštis žieminiam grožio miegui. O gal teko kokią gražuolę sutikti vasarą? Įspūdingiausius fotosesijų kadrus siųskite mums.
Kviečiame ne tik įrodyti sau ir bičiuliams, kad grožis aplink mus gyvena įvairiais pavidalais, bet ir tapti unikalios varliagyvių nuotraukų parodos bendraautoriais. Dvi savaites, iki rugsėjo 18 d., lauksime jūsų nuotraukų el. paštu This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. arba This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. . Kompetentinga Lietuvos gamtos fondo komisija išrinks akyliausius fotografus ir iš jų nuotraukų sukurs ekspoziciją. Fotogeniškiausių balos gyventojų galerija bus eksponuojama Dzūkijoje, nes būtent čia gyvena daugiausia retų varliagyvių rūšių. Vilniečiai balos gražuolių nuotraukomis pasidžiaugti galės Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete.
Europinė medvarlė, raudonpilvė kūmutė, paprastoji česnakė, skiauterėtasis tritonas, vikrusis driežas – tik keletas kandidatų į grožio karūną. Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Dalia Bastytė pataria aptikus šių retų rūšių varliagyvius fotografuoti juos itin atsargiai. Pavyzdžiui, Europinių medvarlių visoje Lietuvoje aptinkama vos 1500-2000, tad kiekviena iš jų yra labai vertinga ir svarbi. Ši gražuolė dėl nežinomų priežasčių mėgsta drastiškas įvaizdžio permainas: nuo rėkiančiai žalios iki subtiliai pilkos spalvos. Dėl išskirtinio „manikiūro“ – lipnių diskų pirštų galuose – ji gali grakščiai įlipti į medį.
Iš pirmo žvilgsnio kukli raudonpilvė kūmutė atsiskleidžia visai kitokiu amplua susidūrusi su plėšrūnais – išsiriečia parodydama savo ryškiais raštais išmargintą pilvelį, taip siųsdama „aš neskani“ žinią. Poravimosi laikotarpiu atsiskleidžia vokaliniai šios kandidatės sugebėjimai – skardus „uuuuuu“ pripildo visą kūdrą.
Joms nenusileidžia ir paprastoji česnakė, kurios rupūžišką kilmę slepia lygi oda, išmarginta marmuriniais raštais, ir vertikalus, nelyginant katės, vyzdys. Užpakalinės kojos papuoštos mentelėmis, kuriomis ji labai greit įsirausia į dirvą, todėl išvysti ją savo akimis – reta sėkmė.
Ne tik pačioje baloje, bet ir šalia jos nestinga gražuolių. Vikrusis driežas, išmargintas išilginėmis juostomis, poravimosi metu pasidabina ryškiai žaliu apdaru. Skiauterėtasis tritonas, tuoktuvių metu banguojantis įspūdinga skiautere, labiau panašus į pasakų drakoną nei į paprastą pievų varlytę.
Šios ir daug kitų retų varliagyvių bei roplių rūšių gyvena saugomose teritorijose Dzūkijoje. Tačiau egzistuojanti saugomų teritorijų sistema neužtikrina šių rūšių išlikimo, mat atstumai tarp teritorijų didesni nei kai kurios rūšys gali įveikti per keletą dienų. Todėl Lietuvos gamtos fondas tarp saugomų teritorijų Dzūkijoje kuria ekologinį tinklą – atkuriamos užžėlusios ir kasamos naujos kūdros, kad migruojantys varliagyviai ir ropliai turėtų kur atsipūsti ir užkąsti. Tinkamų buveinių stoka – didžiausia grėsmė šių retų rūšių išlikimui, nes daug jų sunaikinta melioracijos įkarštyje, kitos užžėlė drastiškai sumažėjus ekstensyviu ganymu ir šienavimu užsiimančių ūkių.
Tikimės sulaukti ne tik pačių varliagyvių ir roplių nuotraukų, bet ir peizažų su jų buveinėmis. O gal patys ar jūsų kaimynai sutvarkėte kokią netoliese esančią kūdrą ar šlapynę ir pastebėjote ten naujų, anksčiau nematytų, gyventojų? Nesidrovėkite pasigirti.
Akyliausi fotografai bus perrengti Lietuvos gamtos fondo marškinėliais, apdovanoti knygomis, pakviesti į parodos atidarymą ir turės progą aplankyti kūdras, kur gyvena rečiausi Lietuvoje varliagyviai ir ropliai.
Lietuvos gamtos fondo informacija; Viliaus Paškevičiaus nuotrauka.
Dviračiais – ten, kur medvarlės šokuoja
Paskutinį vasaros savaitgalį nepraleiskite progos susipažinti su medvarlėmis ir atidžiai ištirti jų gyvenamą teritoriją. Veisiejų regioninio parko direkcija kartu su partneriais, tarp kurių ir Lietuvos gamtos fondas, kviečia į orientavimosi žygį dviračiais „Ten, kur medvarlės šokuoja“.
Žygiu siekiama ne tik populiarinti aktyvų poilsį, tačiau ir supažindinti su 20-metį švenčiančio Veisiejų regioninio parko gamtinėmis vertybėmis, tarp jų – ir Europinėmis medvarlėmis (Hyla arborea).
Europinė medvarlė – viena mažiausių varlių Europoje, užauganti iki 3-5 cm dydžio, dėl lipnių diskų pirštų galuose galinti laipioti vertikaliu paviršiumi. Medvarlės nyksta dėl tinkamų buveinių trūkumo, bet to, Lietuvoje yra šiaurinė šios rūšies paplitimo riba, todėl mūsų varlytės yra dar reiklesnės buveinėms ir jautresnės nei pietesnėse šalyse. Dėl šių priežasčių Lietuvoje teturime vos 1500-2000 Europinių medvarlių. Daugiausia jų gyvena aplink Bugiedą, Kapčiamiestį ir Veisiejus. Lietuvos gamtos fondas kartu su Veisiejų regioninio parko direkcija bei kitais partneriais rūpinasi Europinių medvarlių buveinėmis tarp saugomų teritorijų: kasa naujas kūdras, atkuria užžėlusias ir nebetinkamas medvarlėms gyventi. Taip šiems varliagyviams kuriamas ekologinis tinklas – galimybė migruoti tarp saugomų teritorijų.
Būtent po šias teritorijas ir kviečiami pasižvalgyti dviračių žygio dalyviai. Kviečiama registruotis iš anksto: telefonais+370 318 66 130, +370 618 02765 arba elektroniniu paštu This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.
Žygis prasidės šeštadienį 9:30 ir tęsis iki 15 val., startas ir finišas – Veisiejų miesto parke. Maršrutas: Veisiejai – Jezdas – Kapčiamiestis – Jezdas – Veisiejai, maksimalus ilgis – 35 km.
Žygio dalyviai ar grupės startuos kas 5 minutes, prieš startą jiems bus įteikiamas žygio žemėlapis su pažymėtomis užduočių vietomis. Geriausio orientacininko vardą pelnys tas, kuris teisingai ir paisydamas eiliškumo atliks visas užduotis per trumpiausią laiką, o visi likę žygio dalyviai laimės pažintį su medvarlėmis ir kitomis retomis rūšimis, kurių turtingas Veisiejų parkas.
Lietuvos gamtos fondo ir Veisiejų regioninio parko direkcijos informacija; Irmos Maciulevičienės nuotrauka.
Zoologijos sode auginamų vėžliukų vasara
Iš praeitą pavasarį surinktų vėžlių kiaušinių, kurie buvo sudėti nesaugiose vietose, išsiritę vėžliukai pratinasi gyventi jiems pastatytame lauko voljere. Čia, kaip ir gamtoje, vėžliukai gali rinktis plaukioti seklaus vandens baseine arba šildytis ant saulutės sausumoje. Kol kas jiems pakabintos lempos, kad šaltesnėmis dienomis nesušaltų ir be natūraliai baseine besiveisiančių uodo trūklio lervų duodama papildomai maisto. Sulaukę 3 metų amžiaus šie vėžliukai bus įpratinti prie sąlygų, artimų jų natūralioms buveinėms, ir paleisti atgal į gimtąsias vietas. Filmuką apie vėžliukų gyvenimą voljere galima pamatyti
" target="_blank" title="Zoologijos sode auginamų vėžliukų vasara ">čia.Daugiau straipsnių...
- Prašome informuoti apie pastebėtus balinius vėžlius
- Raudonpilvės kūmutės iš Trakų Vokės parko tvenkinių laimėjo tarptautiniame dainų konkurse
- Į nerštavietes migruojantys varliagyviai - jau keliuose
- Balinių vėžlių jauniklių prabudimas
- Vaikai piešia ko reikia varliagyvių ir roplių apsaugai
- Lazdijų rajone atkuriamos buveinės europinėms medvarlėms
- Baliniai vėžliukai sėkmingai auga
- Susitikimas su studentais Vilniaus universitete
- Sėkmingai išsirito balinių vėžlių jaunikliai
- Jaunos medvarlytės paleistos į laisvę
- Medvarlių populiacijų atkūrimas ekologinio tinklo teritorijoje
- "Lietuvos rytas" rašo apie vėžlių apsaugą
- Seminaras apie saugomus varliagyvius ir roplius