Suvalgytas grundalas – „atokvėpis“ Baltijai

2015-06-11

Padėti išsaugoti Baltijos jūrą, Kuršių marias ir čia gyvenančias jautrias vietinių žuvų rūšis galima net... valgant žuvį. Kalbėdami apie atsakingą žuvies vartojimą, įprastai prašome nevalgyti vienos ar kitos rūšies žuvų, kurioms gresia išnykimas. Šįkart – priešingai: jei norite padėti išsaugoti retas žuvų rūšis, kviečiame gaudyti ir valgyti žuvis atėjūnes – invazinius nuodėgulinius grundalus.

Pirmąjį vasaros šeštadienį Lietuvos gamtos fondas kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija sukvietė žvejus ir jų bičiulius į Smiltynę – susirungti grundalų gaudymo varžybose. Mėgėjiškas grundalų gaudymas – kol kas yra vienintelis būdas, kuriuo įmanoma nors kiek apriboti spartų šios rūšies plitimą.

„Ši žuvis vykdo kitų vandenyje gyvenančių rūšių „genocidą“, o kadangi kaltė dėl jos pasirodymo gula ant žmogaus pečių, todėl būtent mes ir esame atsakingi už jų plitimo stabdymą. Deja, iki šiol nėra sukurta jokių patikimų priemonių kovai su jomis, todėl vienintelis galimas sprendimas – jų gaudymas ir valgymas. Šią akciją vertinu kaip vieną iš problemos sprendimo būdų, kuomet prie jos sprendimo gali prisidėti bet kuris, turintis meškerę ir noro“, - sako Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus.

Tikslų „iššluoti“ grundalą iš pakrantės ties Smiltyne akcijos iniciatoriai neturėjo. Siekta atkreipti visuomenės dėmesį į jautrią ir prieštaringai vertinamą temą – invazinių rūšių grėsmę vietinėms rūšis ir visai ekosistemai.  Pirmojo vasaros šeštadienio rytą pakrantėje žvejų nebuvo labai gausu, o ir esantieji itin gausiu laimikiu nesidžiaugė. Daugelis kalbintų žvejų sakė, kad grundalas prasta, neskani, negraži žuvis, todėl specialiai jos dažniausiai negaudantys, o ir pagavę dažniausiai atiduodantys katėms. Visai kitos nuotaikos buvo dvi bičiulės žvejės, kurios patikino į Smiltynę iš Klaipėdos atvykusio specialiai dėl grundalų žvejybos ir taip darančios gana dažnai. Jos pasidalijo patirtimi, kad grundalai geriausiai kimba ant paukščių širdelių ir skrandelių, o kraštutiniais atvejais jos griebiasi net ant „slaptojo ginklo“ – krevečių. Tad nenuostabu, kad šios dvi bičiulės ir pelnė sėkmingiausio grundalų žvejo vardą.

Iš viso grundalų gaudymo varžybose dalyvavo 7 žvejų komandos, bendras jų laimikis – 2 kg grundalų. Kibo nedidelės žuvys, didžiausias laimikis svėrė vos 75 g. Paaiškėjo, kad šie grundalai apytiksliai vienų metų amžiaus. Iš viso sužvejota apie 150 žuvelių.

Sužvejoti grundalai čia pat buvo valomi ir skutami bei ruošiami pietums. Kad grundalai yra puikus produktas, kurį galima panaudoti gaminant net pačius įmantriausius patiekalus, atskleidė indėnų kultūros puoselėtojas Donatas Dubauskas. Keptuvėje skrudinti grundalai buvo valgomi su indėniška duonele bei kitais egzotiško patiekalo ingredientais.

Klaipėdos universiteto profesorius, habilituotas mokslų daktaras Sergejus Oleninas susirinkusiems papasakojo, kaip šios invazinės žuvys atsirado Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir kokias grėsmes vietinėms rūšims jos kelia.

„Priimta manyti, kad biologinės invazijos prasidėjo, kai prasidėjo didžiųjų geografinių atradimų epocha, po Kolumbo. Tačiau iš tiesų yra mokslinių įrodymų, kad tai prasidėjo žymiai anksčiau. Vikingai ir visi kiti tų laikų jūrininkai imdavo akmenis iš pakrantės, dėdavo į savo laivą ir tai buvo jų balastas. Atplaukę į tikslo vietą jie pasiimdavo prekes ar grobį, o akmenis čia pat išmesdavo. Rūšys, kurios išgyvendavo šitą kelionę, dažnai prisitaikydavo ir išlikdavo naujose vietose", - aiškina S. Oleninas.

Įprastai uostai yra upių žiotyse ir kartu su balastiniais vandenimis jie paima viską, kas juose plaukioja: fitoplanktoną, zooplanktoną, lervutes. Perplaukęs, tarkime, vandenyną, laivas išleidžia balastinius vandenis ir tos rūšys, kurios išgyvena šitą kelionę, gali išlikti ir prisitaikyti gyventi naujoje aplinkoje. Iki šiol jokių filtrų nebuvo“, -  pasakojo profesorius S. Oleninas. Paskaitoje dalyvavęs jūrininkas pridūrė, kad neretai balastinių vandenų laikymo talpose pasitaiko skylių, todėl jau plukdant vandenis invazinės rūšys gali patekti į aplinką.

S. Oleninas prisimena, kad pirmą kartą apie nuodėgulinį grundalą Lietuvos vandenyse jį informavo narai, 2002 metais – skambino ir sakė pastebėję kažkokią keistą žuvį: visa juoda, su dideliais žandais ir išpūstomis akimis. Mokslininkas prisipažįsta, jog jam tai nebuvę itin netikėta, šios žuvies atsiradimo jie jau pamažu lūkuriavę, mat prieš keletą metų ji jau buvo pastebėta Lenkijos vandenyse. Manoma, kad būtent iš Gdansko ši žuvis pasiekė ir Lietuvos vandenis.

 „Staiga grundalas atsirado prie Klaipėdos uosto vartų ir pradėjo plisti: ir į Kuršių marias, ir į šiaurę Palangos link, dabar jau pasiekė Latviją. Smėlėtas gruntas jiems tinka mažiau, labiausiai tinka akmenuotas gruntas. Mes šito nematom ir nežinom, kokios bus pasekmės. Jų yra labai daug: ir mariose, ir jūroje.  Jei jų tiek daug, jie turi kažką valgyti ir taip konkuruoja su vietinėmis rūšimis. Iš viso Baltijos jūroje yra virš 100 tokių rūšių, o mūsų vandenyse – virš 30 rūšių“, - pasakoja profesorius S. Oleninas.

Videopasakojimą apie nuodėgulinių grundalų gaudymo varžybas žiūrėkite Lietuvos gamtos fondo Youtube kanale:

https://www.youtube.com/watch?v=SqgwPoYIH_w

 Lietuvos gamtos fondo informacija ir nuotraukos