Kauno ąžuolyne ieškoma niūriaspalvių auksavabalių namų

2014-07-16

Kauno ąžuolyne gyvena viena didžiausių niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma eremita) populiacijų. Siekiant tinkamai prižiūrėti ąžuolus, kuriuose gyvena ar netolimoje ateityje galėtų įsikurti niūriaspalviai auksavabaliai, būtina juos tinkamai prižiūrėti. Siekiant išsaugoti šių retų vabalų buveines, Lietuvos gamtos fondas, Kauno miesto savivaldybės užsakymu, inventorizuoja ąžuolus, kuriuose gyvena ar netolimoje ateityje galėtų apsigyventi niūriaspalviai auksavabaliai. Pasak inventorizaciją atliekančio mokslininko Giedriaus Švitros, niūriaspalviui auksavabaliui gyventi tinkamų ąžuolų Kauno ąžuolyne yra daug, todėl šiam vabalui čia tinka gyventi, populiacijai palankios sąlygos.

Kauno ąžuolynas – vienas didžiausių miesto teritorijoje esančių ąžuolynų visoje Europoje, jo plotas siekia 69,2 ha. Šis parkas yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ Buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST). Pagal BAST apsaugos ir tvarkymo reikalavimus, siekiant išsaugoti niūriaspalvio auksavabalio populiaciją, draudžiama kirsti džiūvančius ir sausus ąžuolus, rekomenduojama išsaugoti senus drevėtus medžius, palikti nenukirstų ne mažiau 50 proc. brandžių nudžiūvusių lapuočių medžių. Todėl planuojant miškotvarkos darbus, rekreacinę veiklą ąžuolyne, būtina žinoti medžius, kuriuose galėtų gyventi vabalas. 

Didžiąją gyvenimo dalį niūriaspalvis auksavabalis praleidžia vikšro pavidalo kūne, giliai įsirausęs į ąžuolo viduje esančius trūnėsius, kuriais ir maitinasi. Todėl ieškant ąžuolo, kuriame įsikūręs niūriaspalvis auksavabalis, visų pirma reikia atkreipti dėmesį į drevėtus medžius. Pastebėti patį vabalą galima nebent keletą paskutinių jo gyvenimo savaičių, kai jis, virtęs puošniu vabalu, vaikšto apink drevės kraštą, savo aromatu viliodamas pateles. Kitu metu vabalo stebėjimas kur kas sudėtingesnis: entomologams tenka ropštis iki pat drevės, iš jos iškuopti kone visus trūnėsius ir sijojant juos per smulkų sietelį (3-4 mm akutėmis) atidžiai stebėti, ar nėra vabalo veiklos pėdsakų – kiauto chitino dalių ar išmatų. Niūriaspalvio auksavabalio išmatas galima pažinti iš tipiškos suplotos stačiakampės formos, jos yra didesnės nei kitų auksavabalių.

Niūriaspalvių auksavabalių suaugėlių nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos galima ieškoti drevėse į medienos kompostą įkasant indelius (stiklainius), į kuriuos įkrenta vabalai, taip pat ir pagal jų skleidžiamą būdingą kvapą, kuris lyginamas su šviežios odos, persikų ar slyvų aromatu.

Aptikus niūriaspalviui auksavabaliui gyventi tinkamą medį, fiksuojamos jo koordinatės, o pats medis specialiai paženklinamas. Planuojant darbus buvo numatyta ženklinti medžius paprasčiausiais dažais, tačiau labai nesinorėjo tokiu būdu niokoti parko peizažo. Džiugu, kad pavyko rasti alternatyvą: reklamos gamybos ir dizaino kompanija „Lėkis“ maloniai sutiko pagaminti specialius ąžuolo lapo formos ženkliukus su numeriais – jais sužymėti visi Kauno ąžuolyno medžiai, kuriuose gyvena ar galėtų gyventi niūriaspalviai auksavabaliai.

Pastebėję štai tokiu ženklu žymėtą ąžuolą, žinokite: jis svarbus visoje Europoje retam vabalui – niūriaspalviui auksavabaliui.

Lietuvos gamtos fondo informacija. Giedriaus Švitros nuotraukos.