Pėdsekystė: kaip atskirti vilką nuo šuns?

2011-09-19 | Temos: vilkai, gamtinė įvairovė

Daugumos mūsų pažintis su laukiniais gyvūnais dažniausiai yra neakivaizdinė. Miške aptinkame ne patį gyvūną, bet jo pėdsakus, maitinimosi atliekas, teritorijos žymėjimo vietas ir kitus ženklus, bet ir į juos retas kuris atkreipiame dėmesį. Išskyrus, žinoma, tuos žmones, kurių lankymosi miške tikslas yra ne grybai ir ne uogos, o gyvūnų stebėjimas, pėdsekystė. Pėdsekystė, be jokios abejonės, yra nelengvas mokslas, tačiau įprasčiausių mūsų šalies gyvūnų veiklos pėdsakų pažinimas yra dalykas, prieinamas kiekvienam.

Pėdsekystė yra tarsi didžioji gamtos paslapčių knyga, kuri visada šalia, tiesiog po mūsų kojomis, bet ne kiekvienas sugalvojame ją atversti. Pačius pėdsakus galima palyginti su raidėmis ir žodžiais, iš kurių nejučia susidėlioja nuostabus pasakojimas apie tai, kas vyko, prieš mums juos pastebėjus.

Sunkiausia atskirti vilko pėdsaką

Kuomet vesdavau pėdsekystės kursus, savo klausytojams vis sakydavau: „Galite pažinti visų žvėrių pėdsakus, bet niekados šimtu procentu negalite būti tikri dėl vilko pėdsako“. Šis, vienas paslaptingiausių mūsų girių gyvūnų, nežiūrint į tai, kad šimtai pasaulio mokslininkų jo tyrimams pašvenčia visą savo gyvenimą, vis dar užduoda daug mįslių.

Klausimas, kaip atskirti vilko ir šuns pėdsaką, yra komplikuotas, nes vilkas ir yra šuo. Arba atvirkščiai – jūsų draugiškas augintinis genetine prasme yra pats tikriausias vilkas, o Jūs esate ne kas kitas kaip jo Alfa, kuriam jis besąlygiškai paklūsta ir demonstruoja savo ištikimybę. (Alfa vilkai – vyriausių vilkų (patino ir patelės) pora vilkų šeimoje. Tik Alfa vilkai turi teisę atsivesti palikuonių. Vilkų šeimai vadovauja Alfa patelė, o Alfa patinas daugiau atlieka šeimos apsaugos vaidmenį.)

Nuo pirmųjų žmogaus prijaukintų vilkų praėjo maždaug 15 000 metų. Geologinėje laiko skalėje tai tik lašas ir per tokį trumpą laiką naminis vilkas dar nesugebėtų evoliucionuoti į kitą rūšį. Nors nuomonių šiuo klausimu yra įvairių, bet pats faktas, kad vilkai gali kryžmintis (ir kryžminasi) su šunimis bei atsivesti vislius palikuonis, byloja apie tai, kad tai ta pati rūšis, tik laukinė ir naminė jos formos. Susidarius tam tikroms sąlygoms jūsų naminis šuo gali „suvilkėti“. Pavyzdžiui, Černobylio apylinkėse po avarijos palikti šunys susispietė į gaujas, kurios, kaip ir vilkų gaujos, turi savo Alfa vedlius, o per kartų kartas ėmė netgi išoriškai supanašėti su vilkais. Aš kartais juokauju: „Žinote, kodėl maži šunys tokie pikti? Jie vidumi jaučiasi esą vilkai, bet yra labai nepatenkinti savo išvaizda“.

Klysta ir medžiotojai

Netgi medžiotojai, miške sutikę vilkšunio pėdsakus, turi gerai pasukti galvą, kad nuspręstų, ar vilkas čia buvo, ar šuo. Vienas mano bičiulis, Labanoro girioje aptikdavęs vilko pėdsakus, juos užtrindavo, o visai kitame girios gale išartomis kvartalinėmis linijomis pavedžiodavo savo vilkšunį. Paskui pranešdavo medžiotojams, kad rado „vilko“ pėdsakus. Medžiotojai tuo nė kiek nesuabejodavo ir radę „vilkų gyvenamą vietą“, dvi savaites jų ten ieškodavo, medžiodavo, aptverdavo mišką raudonomis vėliavėlėmis ir, žinoma, nieko nepešdavo.

Stambūs, „vilkiniai“ šunys yra ne kartą suklaidinę ir mane patį. Tuomet ėmiau fotografuoti ne tik vilkų, bet ir visų sutiktų šunų pėdsakus, juos lygindavau. Iš tų šunų veislių, kuriuos man pavyko aptikti miške, panašiausius į vilko pėdsakus palieka sibirinės laikos, vokiečių aviganiai bei įvairūs šių aviganių mišrūnai. Vokiečių aviganis pagal kūno sudėjimą apskritai gali būti laikomas vilko prototipu, jau nekalbant apie čekoslovakų vilkšunį, kuris iš Karpatų vilkės ir vokiečių aviganio išvestas tik 1965 metais.

Vienas mano draugų augina čekoslovakų vilkšunį. Specialiai su juo tyrėm to šuns pėdas ir pėdsakus pagal visus mums žinomus vilko pėdsako požymius. Neradom jokių skirtumų. Įsitikinau, kad vien tik iš pėdsako negalima nuspręsti, ar aptiktas vilkas yra laukinis. Reikia jo pėdsakais gerokai pasekti, „perskaityti“ visą jo istoriją ir tik tada galima prieiti prie išvados, kad, pavyzdžiui, yra 90 proc. tikimybė, jog tai vilko pėdsakai. Toliau pateikiu keletą patarimų, kaip juos atpažinti.

Pėdsako dydis

Bandydami atskirti vilko ir šuns pėdsakus visada lyginkite priekinių kojų atspaudus, nes jų skirtumai didžiausi (priekinės kojos pėdsakas daugumos žvėrių pastebimai didesnis už galinės kojos pėdsaką). Svarbiausias vilko pėdsako pažinimo požymis yra paties pėdsako dydis. Suaugusio vilko priekinės letenos atspaudo ilgis (be nagų) yra ne mažesnis kaip 10-11 cm. Plotis 7-8 cm. Jeigu jūsų aptikti pėdsakai yra bent kiek mažesni, vilko galimybę iš karto atmeskite. Vilko pirmamečių jauniklių pėdsakai rugsėjo mėnesį siekia 8-9 cm ilgį, bet tokio amžiaus jie retai klaidžioja vieni, be tėvų, todėl pasidairę turėtumėte aptikti ir stambesnių pėdsakų.

Patinas ar patelė?

Įdomu tai, kad tiksliai pamatavę pėdsako ilgį ir plotį, galite nustatyti vilko lytį. Patino pėda yra platesnė, jos ilgio ir pločio santykis yra apie 1,3. Patelės pėda siauresnė, ilgio ir pločio santykis 1,5. Tačiau atkreipkite dėmesį į paviršių, kuriame radote pėdsaką: vilkas, eidamas labai minkštu gruntu, per durpyną, savo letenų pirštus išskečia ir pėdsakas tampa nenatūraliai platus. Dar į akis krenta labai aiškiai atsispaudę dideli vilko nagai. Retas šuo tokius turi. Jei pats pėdsakas yra ryškus, bet nagai atsispaudę silpnai arba jų visai nesimato, reiškia, reikalą turite ne su vilku, o su kokiu nors šunimi ar lūšimi. Vilko pado trynė visada yra širdies formos, o daugumos šunų – trikampiška.

Svarbus požymis - pirštų išsidėstymas

Dar vienas labai svarbus požymis yra pėdos pirštų išsidėstymas. Pasižiūrėkite į pėdsaką iš viršaus ir jeigu labai aiškiai matote taisyklingą X ženklą, kurį sudaro tarpai tarp pirštų – labai didelė tikimybė, kad pėdsakas vilko (tokį patį taisyklingą X ženklą turi ir lapės pėdsakas, tik jis kelis kartus mažesnis). Lietuvoje medžiotojai taiko dar ir kitą metodą: ant pėdsako, tarp vidurinių ir šoninių pirštų, uždeda pagaliuką ir jei tas pagaliukas nekerta pirštų, turite vilko pėdsaką. Tačiau maždaug pusei mano aptiktų vilko pėdsakų (ypač priekinių letenų) šis metodas netiko: pagal visus požymius pėdsakas buvo vilko, bet tas nelemtas pagaliukas vis tiek kirto vidurinių ir šoninių pirštų trynes. Abiem šiais metodais stengiamasi parodyti, kad vilko viduriniai pirštai (III ir IV) yra tarsi atitolę nuo šoninių pirštų (II ir V) ir pėdsako centro. Dėl to vilko pėdsakas atrodo pailgas.

Vilko pėdsakas: III ir IV – vidurinių pirštų trynės, II ir V – šoninių pirštų trynės, apačioje – širdies formos pado trynė. Tarp pirštų esantys tarpai sudaro taisyklingą X ženklą.

 Kai būta daugiau vilkų

Nuo vieno pėdsako pereikime prie pėdsakų eilės. Vilkas, bėgdamas risčia, kojas stato taip, kad užpakalinė koja tiksliai pataikytų į priekinės pėdsaką. Kadangi užpakalinės kojos letena mažesnė, pėdsake visada matote priekinės letenos dydį. Be to, vilko pėdsakai yra išdėlioti viena tiesia linija ir ta pačia linija dažnai praeina ne vienas vilkas, o keli – kiekvienas stengdamasis tiksliai pataikyti į prieš tai ėjusio vilko pėdsakus. Atrodo, kad praeita vieno vilko, nors iš tikrųjų gali būti, kad praėjo visa šeima. Tuomet paieškokite pėdsakų išsiskyrimo. Neretai vilkai, sutikę kokią nors kliūtį (išvartą, griovį), išsiskiria ir tą kliūtį aplenkę toliau vėl bėga tvarkingai, viena vora. Vilko krūtinkaulis yra daug siauresnis nei daugumos šunų, todėl jie geba taip elegantiškai statyti koją už kojos. Tuo tarpu šunys, kurių krūtinkaulis platesnis, bėga tarsi išsižergę ir jų galinė koja niekada nepataiko į priekinės kojos pėdsaką. Tai, žinoma, negalioja vokiečių aviganiui ir į jį panašiems, kurie, taip pat kaip ir vilkai, gražiai bėga „viena linija“. Visgi, jei aptikote, kad bėgta ne vieno, o kelių gyvūnų, galite teigti, kad prabėgta vilkų, kadangi sunkoka įsivaizduoti tokį atvejį, kad miške kartu bėgiotų keli vienodo dydžio aviganiai šunys. Be to, vilkai visada juda tikslingai, retai išsuka iš savo kelio, ilgus atstumus nukeliauja nekeisdami judėjimo pobūdžio, tuo tarpu šunys bėga labai blaškydamiesi, vis stabteldami prie kokio nors juos sudominusio objekto.

Trys vilkai (pėdsakai kairėje) bandė eiti vienas už kito viena vora, o ketvirtas (pėdsakai dešinėje) prie jų prisijungė vėliau, atbėgdamas šuoliais. Biržų giria.

Nereguliari pėdsakų eilė

Prieš tai aprašytoji pėdsakų eilė vadinama reguliaria. Tačiau būna ir nereguliari, kai vilkai nebėga viena linija, o užpakalinės kojos pėdsakas yra ne ant priekinės kojos pėdsako, o priekyje jo ir šiek tiek šone. Taip nutinka tada, kai bėgdamas risčia vilkas ima didinti greitį ir pamažu pereina į šuoliavimą. Nereguliari pėdsakų eilė gali būti labai klaidinanti, kadangi , matydami, kad bėgta ne viena linija ir nepataikant pėda į pėdą, galite pamanyti, kad prabėgta šuns. Nereguliari šuns pėdsakų eilė yra panaši į vilko. Dėmesį tuomet bandykite kreipti į kitus požymius.

Įmanoma nustatyti net judėjimo greitį

Risčia bėgančio vilko žingsnis panašus į žmogaus – apie 60-80 cm. Kai vilkas juda lėtai, jo žingsniai daug mažesni. Apskritai, turėdami tikslius žingsnių matavimus bei stebėdami užpakalinės letenos pėdsako padėtį priekinės letenos atžvilgiu, galite gana tiksliai apskaičiuoti vilko judėjimo greitį. Tačiau tokių stebėjimų labai trūksta, kaip ir trūksta išsamesnės pėdsakų interpretacijos.

Kada geriausia sekti pėdsakais

Gyvūno rūšies, lyties ir amžiaus nustatymas – tai tik labai nedidelė dalis galimybių, kuriomis galite pasinaudoti. Svarbiausia, ką pėdsakai gali jums duoti – tai gyvūno elgsenos pažinimas. Sekti vilko pėdsakais yra nepaprastai įdomu. Ir netgi jei iš pat pradžių sunkiai sektųsi „perskaityti“ jo istoriją (kaip ir sunku skaityti knygą ta kalba, kurios dar gerai nežinote), su laiku seks vienas atradimas po kito, o tą atradimo džiaugsmą lydės vis stipresnė intuicija, pastabumas ir pagaliau priklausymo gamtai jausmas.

Norėdami pakeliauti vilko pėdsakais, nebūtinai turite sulaukti žiemos. Ten, kur vilkai iš tiesų gyvena, jų veiklos pėdsakus lengvai aptiksite ir vasarą, ypač ant miško keliukų. Vilkas noriai naudojasi tais pačiais keliais kaip ir žmonės, nes bėgdamas keliu sutaupo nemažai energijos, kurios jam reikia labai daug norint išauginti naują palikuonių kartą. Atminkite tik, kad pavasaris yra labai jautrus vilkams laikotarpis ir tuo metu geriau palikti juos ramybėje. Tuo tarpu kitais metų laikais galite drąsiai leistis į abipusę pėdsekystę su vilkais. Abipusę todėl, kad ne tik jūs, bet ir vilkai seks jūsų pėdsakais, tyrinės juos, bandys nustatyti, kokia jūsų lytis, kokiu tikslu atėjote ir kokią grėsmę keliate jo šeimai. Garsus lietuvių kino režisierius ir gamtos dainius Petras Abukevičius rašė: „Vilkai, kaip ir visi žvėrys, kaip ir medžiai, kaip ir žuvys, paukščiai (o gal ir daiktai), jaučia mūsų mintis ir žino, kas su šautuvu ateina, kas – su kamera: kas – jų nekęsdamas, o kas – mylėdamas“.

Idealiai atsispaudęs vilko pėdsakas: aiškiai matomas X ženklas tarp pirštų, viduriniai pirštai suglausti, pakankamai nutolę nuo šoninių pirštų. Labanoro giria.

Idealiai atsispaudęs vilko pėdsakas ant sniego. Žagarės miškas.

Straipsnio ir nuotraukos autorius - Andrejus Gaidamavičius.